Tarnybos pranešime teigiama, kad „Lidl Lietuva“ reklamoje lygina savo parduotuvėse parduodamų prekių kainas su kitų bendrovių parduotuvėse parduodamų prekių kainomis.
VVTAT nustatė, jog lyginamos ne tuo pačiu metu užfiksuotos kainos, todėl reklama nėra objektyvi.
Pavyzdžiui, konkurentų parduotuvėse konkrečių prekių kainos fiksuotos tam tikrą dieną, o lyginamoji reklama apie mažesnę tokių prekių kainą UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvėse vartotojams skleidžiama po savaitės ar daugiau. Nors iš tiesų gali būti, kad „Lidl Lietuva“ paskelbus apie sumažintą prekės kainą lyginant ją su prieš savaitę fiksuota kitos bendrovės prekės kaina, ją tuo pačiu metu sumažina ir konkurentai.
Kainų lyginimo esmė yra parodyti, kokią naudą (kainos požiūriu) galėtų gauti vartotojas, įsigydamas prekę iš kurio nors konkurento. Lyginant laiko požiūriu aktualią ir nebeaktualią kainas, jų skirtumas, vartotojui nusprendus pirkti, gali būti ne toks, koks yra matomas iš reklamos. Taigi aktualios ir nebeaktualios kainos palyginimas gali atspindėti ne objektyvų, bet dirbtinai reklaminės veiklos subjekto sukurtą kainų skirtumą ir jų lyginimą.
VVTAT taip pat nustatė, kad „Lidl Lietuva“ skleista lyginamoji reklama klaidino vartotojus.
Bendrovė ne tik kainų palyginimą pateikia kaip akciją (braukiama ne pačios bendrovės, o konkurento kaina, pateikiamas kainų skirtumas procentais, kas yra įprasta, skelbiant akcijas ir nuolaidas), bet ir informaciją apie mažesnę kainą pateikia tokiu pat būdu, kaip ir bendrovės teikiama informacija apie savo parduotuvėse taikomas nuolaidas prekėms (nurodoma geltonos spalvos laukelyje). Todėl vartotojas gali susidaryti įspūdį, jog „Lidl Lietuva“ prekėms taiko nuolaidą. Nors iš tiesų nuolaidų savo prekėms bendrovė netaiko.
Lietuvos teismai yra pasisakę, kad vartotojas negali būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju, kuris, pamatęs reklamoje pateikiamą informaciją, turėtų ja abejoti ir ją tikrinti. Iš verslo subjektų pagrįstai tikimasi, jog vartotojų atžvilgiu bus laikomasi bendro sąžiningumo principo.
VVTAT ne vieną kartą informavo „Lidl Lietuva“, jog jos skleidžiama reklama galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Bendrovė teikė informaciją ir paaiškinimus, jog deda pastangas ir planuoja papildomas priemones dėl reklamos tinkamumo užtikrinimo. Visgi, VVTAT vertinimu, „Lidl Lietuva“ jokių esminių pakeitimų neatliko.
Įvertinusi pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir atsižvelgusi į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, už Reklamos įstatymo 6 straipsnio, kai reklama yra klaidinanti ir neobjektyvi, pažeidimą VVTAT „Lidl Lietuva“ skyrė 100 tūkst. eurų baudą bei įpareigojo nutraukti reklamos skleidimą.
Nutarimas per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Situaciją pakomentavo Antanas Bubnelis, „Lidl“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas:
„Lidl“ skiria ypatingą dėmesį tam, kad klientams skirtuose leidiniuose informacija būtų išsami ir tiksli, todėl ir lyginant produktų kainas su konkurentais yra aiškiai nurodomas lyginamas laikotarpis bei konkretus prekybos tinklas.
Informuodama apie prekių kainas „Lidl“ naudoja ir kainų palyginimą, kuomet leidiniuose klientams „Lidl“ nenuolatinio asortimento prekių, kurios siūlomos tik ribotą periodą, pavyzdžiui, savaitę, kainos lyginamos su konkuruojančių prekybos tinklų taikomomis reguliariomis (neakcijinėmis) kainomis. Visi tokie palyginimai yra žymimi specialiu ženklinimu, kuris juos aiškiai atskiria nuo kitų tokio ženklinimo neturinčių „Lidl“ pasiūlymų, taip įgalindamas vartotojus kainų palyginimo pranešimus lengvai atpažinti ir tinkamai suvokti.
Todėl, „Lidl“ vertinimu, toks lyginamosios reklamos pateikimas ir turinys yra išsamus, aiškus ir neklaidina vartotojų. Tuo pačiu suprantame, jog lyginamosios reklamos principų taikymas kainų leidiniuose Lietuvoje nėra plačiai paplitusi praktika, todėl dėl neapibrėžtumo ir kyla tokios diskusijos.
Atsižvelgiant į tai, svarstysime galimybę kreiptis į teismą siekiant suformuoti teisminę praktiką, pagal kurią būtų reglamentuoti vieningi klientų informavimo principai visiems rinkos dalyviams.“
