Kaip „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė finansų viceministrė Vaida Markevičienė, yra keletas priežasčių kviesti lenkų verslus investuoti Lietuvoje.
„Iš vienos pusės matome, kad mūsų bankų sektorius labai koncentruotas. Du pagal turtą didžiausi bankai užima daugiau nei pusę rinkos. Matome situaciją, kai tiek Lietuvos gyventojų, tiek verslo sumokamos maržos, lyginant su kitomis euro zonos valstybėmis, yra vienos didžiausių.
Žiūrint į mūsų verslo situaciją, nuo 2018 metų pastebėjome tendenciją, kad verslas susiduria su sunkumais gauti paskolas. Pradėjo didėti ta dalis paraiškų, kuri atmetama. Ir statistiniai rodikliai rodo, kad mūsų verslo galimybės gauti finansavimą yra gana ribotos“, – aiškino V.Markevičienė.
Todėl norima padidinti finansavimo galimybes.
„Lenkijos finansų sektorius, sakyčiau, yra natūralus kandidatas. Pažiūrėjus į šalių santykius, Lietuva ir Lenkija artimai bendradarbiauja energetikos, gynybos srityse, turime bendraminčių ir dėl paramos Ukrainai. Ir mūsų ekonominiai santykiai su Lenkija sustiprėjo, šiuo metu Lenkija – mūsų pagrindinis prekybos partneris, matome reikšmingai išaugusius mastus. Išaugo ir tiesioginės Lenkijos investicijos į Lietuvą. Lenkijos finansų sektorius žino mūsų rinką, mūsų verslus“, – šnekėjo V.Markevičienė.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas įvertino tokią iniciatyvą.
„Kuo daugiau investicijų iš užsienio šalių bus Lietuvoje, tuo didesnė tikimybė, kad Lietuvos ginti ateis kitos šalys. Lenkija turi tikrai didelių investicijų. Jei ateis naujas bankas, bus viskas tvarkoje, tai bus tik dar vienas argumentas ginti mūsų šalį agresijos atveju.
Antra – ekonominė prasmė. Katučių ploti nereikia, kažkokių stebuklų neįvyks, paskolų nebus išduota daugiau, nes finansų įstaigos visų pirma dengia savo akcininkus ir siekia jų turto didėjimo. Jei atsiras daugiau bankų, rizikos vertinimai nepasikeis“, – sakė M.Dubnikovas.
Iš kitos pusės, pabrėžė jis, didesnė konkurencija visuomet sveikintina.
„Reikia tik nesutirštinti spalvų. Lietuvos finansų sistema labai plati, nėra tik du bankai. Mes turime ir kredito unijas, ir kitus bankus – pasiūlos yra. Bet kuo daugiau konkurencijos bus Lietuvoje, tuo daugiau išloš vartotojas. Kuo daugiau čia bus bankų, tuo geriau.
Aišku, kyla klausimas, kaip mes tuos bankus viliojame. Visai neseniai priėmėme įstatymą su pelno apmokestinimu, kas visoje Europoje neatrodo labai skaniai. Bet jei pavyks, visa visuomenė pritars: naujas dalyvis praturtina sektorių. Be to, atsiras ir papildomų darbo vietų“, – sakė analitikas.
Anot V.Markevičienės, kad Lietuvoje atsirastų dar vienas bankas, turėtų pasistengti ne tik lenkiški verslai, bet ir pati Lietuva.
„Visų pirma, tai yra verslo sprendimas, turi matytis verslo potencialas. Dėl to Lenkija natūralus kandidatas, nes turime glaudžius ekonominius santykius.
Žinoma, kalbame ir apie mūsų šalies patrauklumą. Lietuva yra patraukli steigtis finansų sektoriaus įmonėms. Jau dabar turime tą ekonominę situaciją, kada mūsų bankų pelningumo rodikliai yra triskart geresni nei lenkų bankinio sektoriaus“, – tikino pašnekovė.
M.Dubnikovas pridūrė: ar dar vienas bankas ateis į Lietuvą, priklausys ir nuo reguliacinės aplinkos.
„Esu pesimistas, nes kartais tie kvietimai eina į dausas dėl to, kad reguliacinė aplinka mūsų finansų sektoriuje nėra patraukli. Visų pirma, mes Lietuvoje labai griežtai vertiname rizikas, kas iš esmės nėra blogai, bet kartais tas vertinimas perteklinis ir dėl to bankai čia neateina.
Kitas dalykas – pelno galimybės. Tai yra maža rinka su labai keistais mokesčiais. Iš Vyriausybės atėjęs 60 proc. pelno mokestis niekaip nepalyginamas su jokia kita rinka. Mes bauginame finansų įstaigas, reikia padėkoti esamoms, kad jos vis dar čia egzistuoja“, – kalbėjo jis.
