Asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis skaičiuoja: pagrindinių pieno produktų kainų pokyčiai, lyginant šių metų birželį su pernai metų birželiu, svyruoja nuo 33 iki 50 ir daugiau procentų. Vieno pagrindinių eksportuojamųjų – gauda – sūrio kaina krito 33 proc. Mocarelos žaliavos kagliatos, kuri sudaro labai nemenką eksporto dalį, kainos susitraukė apie 40–45 proc.
„Pieno pramonėje sūris yra pagrindinė ir vertingiausia eksporto prekė, sukurianti beveik pusę visos pieno produktų eksporto vertės“, – teigė E.Simonis.
ES yra didžiausia lietuviškų pieno gaminių eksporto rinka. „Pieno centro“ duomenimis, šių metų sausį ir vasarį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškų pieno produktų eksportas į ES mažėjo 4,7 proc. Pašnekovo vertinimu, lietuviškų pieno gaminių eksportą į Bendriją šiais metais paveikė smarkiai kritusios visų pagrindinių pieno produktų kainos Europos biržinėje prekyboje.
„Mes matome, kad visų eksportuojamų pieno produktų vertė šiais metais yra gerokai mažesnė nei pernai. Eksporto rinkose tvyrantis neapibrėžtumas reiškia, kad pieno pramonė susiduria su svarbiausiu iššūkiu – kaip subalansuoti produkcijos gamybą ir pardavimą“, – teigė E.Simonis.
Jo teigimu, žaliavos kaina sumažėjusi visose eksportuojančiose šalyse.
„Manome, kad tokio nuosmukio priežastys yra kelios. Pieno perdirbimo įmonėms pagrindinis pajamų šaltinis – eksportas. Bendras pieno perdirbėjų Lietuvoje eksportas – virš 60 proc., o kai kurios įmonės išveža 80–90 proc. savo produkcijos. Kainoms nukritus 30–50 proc., tai savaime atsiliepia ir žaliavos kainose. Jei lygintume su pernai metais, žaliavos kaina Lietuvoje pagal Europos Komisijos duomenis sumažėjusi 26–28 proc.
Be to, labai stipriai susitraukusi paklausa“, – kalbėjo „Pieno centro“ vadovas.
Jo teigimu, vartojimas krenta visose šalyse. Pasak E.Simonio, ES netgi ėmė svarstyti, ar nereikėtų riboti pieno gamybos: stipriai pieno gamybą išauginusios tokios šalys kaip Airija, Danija, Nyderlandai paruošia perteklinio pieno, kuris iškreipia rinką. Lietuva gamybos ribojimas būtų į naudą – juk pas mus pieno trūksta, apie 30 proc. turime atsivežti iš aplinkinių šalių.
Ko laukti toliau, sunku pasakyti. Anot pašnekovo, liepos pabaiga, rugpjūtis ES – atostogų metas, kai būna visiškas eksporto štilis. Bet istoriškai birželio pabaigoje-liepos pradžioje padidėja pirkimai, kad apsirūpintų produkcija per atostogas. Tai stabilizuodavo rodiklius, tačiau šiais metais nieko panašaus nebuvo.
„Pieno rinkose kainų kritimas kartojasi kas 4–6 metai. Tikėjomės, kad vasarą situacija pasitaisys, nes padidėja turistų srautas, todėl HORECA sektoriuje išauga paklausa. Taip visada būdavo, tačiau šiais metais štilis užsitęsė. Visi kalba apie neapibrėžtumą, tačiau reikia tikėtis, kad rudeniop pavyks šiek tiek atsistatyti“, – vylėsi „Pieno centro“ vadovas.
Blogiau, nei dabar, nebebus?
Pajutęs sumažėjusias sūrių eksporto apimtis „Lietuvos rytui“ sakė ir „Rokiškio sūrio“ direktorius Dalius Trumpa. Pasak jo, net teko nuleisti produktų kainą.
„Palyginus su praeitais metais, ne tik sūrių, bet ir kitų prekių eksporto apimtys susitraukusios tiek kiekio, tiek kainos prasme. Užsienio klientai sūrį dabar perka pigiau nei praėjusių metų rudenį“, – kalbėjo D.Trumpa.
Sūrius gaminančiai įmonei dėl susidariusios situacijos teko imtis atitinkamų veiksmų – dabar pagaminama žymiai mažiau šviežio sūrio.
„Sumažėjusias eksporto apimtis mes pajautėme, tad šiuo metu didelį pieno kiekį nukreipėme į kietųjų sūrių gamybą, juos galima laikyti ilgai. Jei reikėtų pardavinėti čia ir dabar iš šviežio pieno pagamintus sūrius, būtų labai sunku rasti rinką.
Bet įmonei tai – ne ekstremali, o normali verslo situacija. Gerai suprantame, kad verslas juda ciklais – jeigu praėję metai buvo labai geri, tai šiemet, natūralu, laikai prastesni. Reaguojame atitinkamai, bet tai nėra avarinė situacija – tai ne pirmas kartas“, – komentavo pašnekovas.
D.Trumpa įvardijo, kad pagrindinė smukusio eksporto priežastis – sumažėjęs sūrių suvartojimas.
„Tą ypač pajautėme pagrindinėje mūsų eksporto rinkoje Italijoje. Žmonės dėl visų praeitų metų energetinių kainų šuolių, palūkanų normų padidėjimo pradėjo taupyti ne tik televizoriams, batams ir suknelėms, bet ir maistui“, – tikino D.Trumpa.
„Rokiškio sūrio“ direktorius įspėjo: tokia padėtis įtakos turi ne tik sūrius gaminančioms įmonėms, bet ir visai Lietuvai. Anot jo, sumažėjęs sūrių eksportas trukdo ir kelti atlyginimus darbuotojams, ir padoriai atsiskaityti su ūkininkais.
„Tai liečia ne tik pieno perdirbimo įmones, kuriose dirba apie 10 tūkst. žmonių, bet ir ūkininkus – mes negalime jiems mokėti didesnių kainų“, – pabrėžė pašnekovas.
Visgi D.Trumpa įsitikinęs: sūrius gaminančioms įmonėms ateitis bus šviesesnė. „Noriu tikėti, kad blogiau, nei dabar, nebebus“, – pridūrė jis.
Raudonos lemputės nedega
Tuo metu „Vilkyškių pieninės“ vadovas Gintaras Bertašius tikina – įmonė su stojančiu eksportu nesusiduria.
„Tikrai reikėjo įdėti daugiau darbo padėčiai suvaldyti, nes pasaulio rinkos – susisiekiantys indai: jei kažkurioje šalyje sudėtinga, tai ir mums nelengva. Tačiau gebame tai, ką pagaminame, parduoti. Mūsų įmonių grupėje nei sūrių, nei kitų produktų grupėse raudonos lemputės nedega“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo G.Bertašius.
Jo vadovaujama įmonė gaminius parduodame 60-yje šalių. Tarp jų – Europos, Balkanų, Pietų Amerikos, Arabų pusiasalio, Azijos regionai, Izraelis.
Bendras įmonės gaminių eksportas – 80 proc., sūrių – virš 90 proc. „Mus gelbsti labai didelė diversifikacija. Iki embargo į Rusiją vežėme apie 70 proc. sūrių. Po to susidūrėme su labai dideliais sunkumais parduoti. Tai buvo pamoka“, – minėjo G.Bertašius.
