„Litgrid“ duomenimis, liepos 10–16 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 22 proc. nuo 72 Eur / MWh iki 87 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina augo 18 proc. nuo 70 Eur / MWh iki 82 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Baltijos šalyse reikšmingai mažėjo vėjo generacija: Lietuvoje per savaitę vėjo gamyba sumažėjo maždaug per pusę, o Estijoje ir Latvijoje net apie 70 proc. Iš viso Baltijos šalyse vėjo gamyba sumažėjo 40 GWh, palyginti su praėjusia savaite. (...) Tačiau didelė vėjo gamyba į regioną sugrįžo savaitgalį, o sekmadienį nuo 6 iki 18 valandos kaina Lietuvoje buvo neigiama. Mažiausia kaina buvo nuo 15 iki 16 valandos, kai ji siekė -56,55 Eur / MWh. Panaši situacija susidarė ir kitose regiono šalyse, o vidutinė „Nord Pool“ sistemos dienos kaina sekmadienį pirmą kartą istorijoje buvo neigiama. Ši kaina apskaičiuojama pagal elektros kainas Skandinavijoje, o šį rekordą nulėmė neigiamos kainos Suomijoje ir Švedijoje“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. ir siekė 200 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 43 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 86 GWh elektros energijos – 16 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 103 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino saulės elektrinės, jų generacija augo 9 proc. nuo 26 GWh iki 28 GWh. Taip pat 11 proc. išaugo šiluminių elektrinių gamyba, ji padidėjo nuo 18 GWh iki 20 GWh. Hidroelektrinių gamyba augo nežymiai – nuo 10 GWh iki 11 GWh. Tačiau itin reikšmingai mažėjo vėjo jėgainių generacija – nuo 44 GWh iki 23 GWh. Per savaitę saulės elektrinės pagamino trečdalį Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 27 proc., šiluminės elektrinės – 23 proc., hidroelektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 5 procentus, rašoma pranešime.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 59 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išliko beveik toks pats – apie 150 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 78 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 15 proc. iš Latvijos, o likę 7 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 44 proc. nuo 47 GWh iki 26 GWh. 87 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 13 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 39 proc. Lenkijos kryptimi ir 12 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.
