Sistemingas darbdavio potencialo matavimas įvertinant ir šiuos parametrus Lietuvoje – naujovė, taikoma nuo 2022 metų. Skandinavijos šalyse toks matavimas pradėtas dar 1999 metais. Ekspertų teigimu, nuoseklus įmonės judėjimas tvarumo ir socialinės lygybės link gali padėti ne tik pritraukti talentų, bet ir pagerinti reputaciją.
Šiuolaikinis verslas privalo turėti vertybinį pagrindą
Tvarumo ir socialinės atsakomybės reikšmė darbuotojams kasmet didėja visame pasaulyje. Sąveiką tarp socialinio atsakingumo ir darbuotojų motyvacijos patvirtina ir moksliniai tyrimai. Maža to, lūkesčiai darbdaviams taip pat auga. Pavyzdžiui britų atlikta apklausa rodo, kad du trečdaliai dvidešimtmečių teiktų prioritetą tvariai ir socialiai atsakingai darbovietei.
Šios tendencijos jau matomos ir Lietuvoje. Daugiau nei 500 darbuotojų visoje šalyje turinčios draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė sako per atrankas beveik visada išgirstanti klausimų apie vertybes, vidinę kultūrą.
„Vertybiniu pagrindu domisi ne tik jaunimas. Patyrusiems specialistams, keičiantiems karjeros kryptį, tai lygiai taip pat svarbu. Darbe praleidžiame bent trečdalį paros. Kai jauti, kad per tą laiką darai kažką prasmingo, prisidedi prie pozityvių permainų visuomenėje, tampa lengviau save motyvuoti, auga prisirišimas prie komandos“, – teigia ji.
Reputacijos rodiklis
Verslo valdymo konsultacijų ir duomenų analitikos įmonės „Civitta“ tyrimų ir strategijos lyderė Rūta Gaudešienė sako, kad tvarumas – tai aukščiausias verslo atsakomybės lygis. Jo nereikėtų tapatinti su įvaizdžiu, nes tai daug platesnė, gilesnio įdirbio reikalaujanti sąvoka.
„Tvarumas labai glaudžiai susijęs su reputacija. Tai – viena iš reputacijos sudedamųjų dalių. Tvarumas nurodo verslo, kaip visuomenės nario, vaidmenį ir kalba apie jo misiją. Ką jis paliks po savęs, kokią įtaką daro verslo ir visos šalies kultūrai. Kitaip tariant, tvarumo tikslas yra prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo“, – aiškina ji.
Augantį dėmesį socialiniam atsakingumui pastebi ir „PeopleLink“ asocijuota partnerė Deimantė Mikalauskė. Anot jos, atrankų metu vis dažniau tenka aptarti tvarumo, lygybės, įtraukimo temas. Pasitaiko ir atvejų, kai kandidatas atsisako pasiūlymo dėl to, kad darbdavys šiose srityse nėra pažengęs pakankamai toli į priekį.
„Šiandien kandidatai patikrina tiek kompanijos puslapį, tiek paskyras socialiuose tinkluose. Svarbiausia čia ne lakoniškai išvardyti vertybes, bet parodyti konkrečius pavyzdžius, kaip tos vertybės realizuojamos. Vertybes galima komunikuoti ir darbo skelbimuose bei pirminiuose interviu. Pastarieji jau seniai nebėra skirti tik kandidato įvertinimui. Jie turi būti naudojami ir paties darbdavio atsiskleidimui bei „parsidavimui“ kandidatui“, – dėsto specialistė.
Trys tvarumo kryptys
R. Gaudešienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad tvarumo nereikėtų suvokti per siaurai. Jis turi tris dedamąsias – aplinkosauginę, socialinę ir valdymo. Verslams ekspertė pataria išsirinkti vieną temą, geriausiai atitinkančią jų veiklos specifiką, ir ja kalbėti, pasakoti apie savo viziją.
„Tu turi įsivardinti, kokia tema tau artimiausia, ir kaip tavo įmonė gali čia įnešti indėlį. Tarkime, bankams labai lengvai pasiduoda socialumo tema. Atsispyrus nuo šios platformos galima visuomenei pasakoti ne tik apie tai, ką darai pats, bet ir kaip prisidedi prie pokyčių. Tokie dalykai yra pastebimi ir tampa ženklu, kad įmonė daro daugiau, kad ten įdomu dirbti“, – teigia ji.
Savo ruožtu D. Mikalauskė konstatuoja, kad nekalbantys apie tvarumą verslai jau iš esmės vėluoja. Į darbo rinką žengiančiai kartai šios idėjos yra ypatingai svarbios, tad turėtų atsispindėti visame atrankos procese. Priešingu atveju verslas rizikuoja visiškai prarasti savo aktualumą. Dar didesnė klaida būtų tvarumo temą eskaluoti primityviai.
„Patarčiau nelipti ant grėblio ir ieškoti unikalių savo verčių, nebandyti pagražinti dalykų, nes ilgainiui yla visuomet išlys iš maišo. Įmonės turėtų pagalvoti, kas yra jų tiksliniai kandidatai ir kokios vertės jiems aktualios. Galbūt tai karjeros galimybės, aiški mokymosi sistema, o galbūt gerovės iniciatyvos, nukreiptos į darbuotojų laimę“, – kalba personalo specialistė.
