Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo Vilniaus apygardos prokuratūra.
Tyrimo duomenimis, vyras, niekaip neįteisinęs savo veiklos, per dvejus metus galėjo įgyti 5 žemės sklypus, esančius Vilniaus rajone. Įtariama, kad siekdamas nemokėti privalomų mokesčių valstybei, asmuo, pasitelkęs nieko apie aferą neįtariančius žmones, galėjo sukurti fiktyvių sandorių grandinę. Pareigūnai įtaria, kad kaltinamasis įgytus sklypus fiktyviai užregistravo kitų žmonių, kurie apie galimą nusikaltimą nieko nežinojo, vardu.
Iki 2018 metų šiuose 5 sklypuose buvo pastatyti 5 gyvenamieji namai, kurių savininkais kaltinamasis galimai įformino tariamus sklypų savininkus. Šiems galimai buvo nurodyta pastatytus namus parduoti, o gautus pinigus perduoti kaltinamajam.
Pareigūnai skaičiuoja, kad veikdamas pagal tokią schemą kaltinamasis, būdamas faktiniu sklypų ir namų savininku, galėjo gauti beveik 421 tūkst. eurų pajamų. Nefigūruodamas jokiuose oficialiuose registruose, kaltinamasis nepanoro mokėti privalomų mokesčių į biudžetą, kurių bendra suma sudaro beveik 131 tūkst. eurų pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčių, valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Taip pat įtariama, kad kaltinamasis, veikdamas su dar 3 asmenimis, galėjo klastoti ir panaudoti suklastotus tikrus dokumentus. Šiems asmenims galėjo būti nurodyta vykti į notarų biurus ir pasirašyti žemės sklypų bei gyvenamųjų namų pirkimo–pardavimo sutartis su galimai melagingais duomenimis.
Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą arba išvengus labai didelės vertės turtinės prievolės, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už dokumentų suklastojimą ar disponavimą suklastotais dokumentais, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, gali būti skiriama griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų.
