Birželio pradžioje įvyko viešas susirinkimas, kuriame buvo svarstomas naujo objekto projektas. Šių statybų plėtotojas – bendrovė „Lidl Lietuva“.
Savanorių prospekte iškils dviejų aukštų parduotuvės pastatas: pirmame bus įrengtas parkingas, antrame – prekybiniai plotai. Panaši parduotuvė veikia Karoliniškių rajone Vilniuje.
Šioje Žaliakalnio teritorijoje driekiasi senojo, mažiau prabangaus sodybinio užstatymo individualūs namai, yra vienas kitas daugiaaukštis gyvenamasis pastatas, taip pat įrengta nemažai nedidelių biurų, prekybos salonų, neseniai duris atvėrė privati klinika.
Prekybos centro trūko
Iš esmės aplinkiniams gyventojams prekybos centro šioje vietoje trūko, nors iki artimiausios populiarios „Maximos“ vos 7 minutės pėstute. Tad nestebina, jog ne visiems naujasis statinys atrodo reikalingas.
„Tiek Kaune, tiek ir visoje Lietuvoje prekybos centrų netrukus bus turbūt daugiau nei gyventojų“, – stebėjosi sklypo prieigose stovintį informacinį stendą apžiūrinėjantys vietos gyventojai.
Žmonės taip pat nužiūrėjo, kad prieš statant parduotuvę ilgus metus buvusiame apleistame sklype ketinama iškirsti visus ten augančius 56 medžius.
„Pastatas bus niūrios pilkos dėžės formos, be to, gana masyvus, nes parduotuvė bus iškelta ant atraminių kolonų, o po ja įsikurs pusiau atvira automobilių parkavimo aikštelė. Iš viso sklype planuojama įrengti net 107 parkavimo vietas“, – apie projektą pasakojo vietiniai.
Gyventojus neramino ir planuojami du įvažiavimai-išvažiavimai, kurie bus tiek iš Savanorių prospekto, tiek iš Utenos gatvės.
„Labai tikėtina, jog tai apsunkins eismą vienoje iš judriausių miesto sankryžų ir sukels dar didesnes transporto spūstis, kurių čia ir taip netrūksta“, – piktinosi žmonės.
Leidimai dar nėra išduoti
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Svajūnas Urbonavičius patvirtino, kad Savanorių pr. 219 sklype yra suprojektuotas 2 aukštų maisto prekių parduotuvės pastatas, tačiau prašymo išduoti leidimą želdiniams kirsti kol kas Aplinkos apsaugos skyrius nėra gavęs.
„Ten auga nemažai invazinių uosialapių klevų, kuriems kirsti leidimai nėra reikalingi“, – teigė savivaldybės atstovas.
Jis negalėjo pakomentuoti, kuriuos medžius ketinama kirsti, kuriuos – palikti, ir patarė kreiptis į patį plėtotoją.
Atsakyti į klausimus, kurie medžiai bus kertami, o kurie paliekami toliau augti, prekybos centro komunikacijos atstovai sutiko ne iš karto. Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento atstovė telefonu teigė, kad šiuo metu nėra išduotas leidimas pastato statybai, todėl jie negali komentuoti projekto detalių, tačiau vėliau atsakymas vis dėlto pasiekė.
Tuo metu plėtotojo projektuotojo, bendrovės „Rusnė“, projektų vadovas Andrius Mačaitis nuo pat pradžių neneigė, jog sklype esančius medžius ketinama pjauti. Jis teigė žinantis, kad dalis medžių yra nevertingi, tačiau keli jų turi vertę ir jiems pjauti bus reikalingi leidimai.
„Yra numatyta tam tikra tvarka, pagal kurią miestui sumokėsime kompensacijas“, – sakė jis.
Klimato kaita pakoreguos?
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto lektorės Jurgos Vitkuvienės, remiantis LR įstatymais, naujai kuriamuose miesto apželdinimo projektuose negalima naujai sodinti invazinių augalų rūšių, nes jos itin neigiamai veikia vietines ekosistemas ir jų biologinę įvairovę.
„Tačiau, kalbant apie intensyviai urbanizuotą aplinką ir jos specifiką, šis klausimas nėra toks vienareikšmiškas“, – sakė J.Vitkuvienė.
Pasak mokslininkės, mokslinėje literatūroje galima aptikti tyrimų, pagrindžiančių ir teigiamą invazinių augalų rūšių poveikį aplinkai, ypač dabartiniame sparčiai besikeičiančio klimato kontekste.
„Spartus globalinis atšilimas ne tik neigiamai veikia natūralias ekosistemas, blogindamas vietinių rūšių egzistavimo sąlygas, bet ir stipriai urbanizuotose teritorijose sukuria itin ekstremalias situacijas, keliančias iššūkių tradicinėms augalų rūšims, kurios ypač pažeidžiamos karščio bangų ar liūčių atvejais“, – kalbėjo universiteto lektorė.
Pasak jos, mokslininkai vis garsiau kalba apie ateities medžių rūšis, kurios būtų pakankamai atsparios panašiam negatyviam poveikiui ir galėtų miesto gyvenamojoje aplinkoje užtikrinti bent minimalias ekosistemų paslaugas. Tokius kriterijus daugeliu atvejų atitinka būtent invazinės medžių rūšys.
Reikia individualaus požiūrio
Kolegei mokslininkei pritarė ir KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesorius Kęstutis Zaleckis. Jis sakė, kad nors, viena vertus, niekas, ko gero, neabejoja medžių ir kitos žalumos svarba miestuose, tačiau, matant miestą tik per siaurus plėtotojų interesus ir viską suvedant į „naudingo ploto metrus“, Kaune, o ir kituose Lietuvos miestuose akivaizdžiai juntamas vis aktyvėjantis siekis kirsti medžius.
„Akivaizdu, kad medžiai, ypač plėtojant objektus miesto centre, trukdo tankesniam užstatymui. Todėl nuolat bandoma taip pakeisti želdynų normas, kad ekologiškai gerokai mažiau vertingas žolės plotelis ant pastato stogo ar gėlės balkone būtų prilygintos brandžiam medžiui“, – plėtotojų „gudrybes“ komentavo K.Zaleckis.
Kad Kaunas išliktų žalias ir draugiškas jame gyvenantiems žmonėms, pasak K.Zaleckio, žaliųjų plotų kiekis ir kokybė neturėtų būti mažinami ar švelninami reikalavimai jų išsaugojimui.
Profesorius siūlė keisti architektūros paradigmą nuo antropocentrinės, kuri mato žmogų kaip pastato šeimininką, iki natūracentrinės, kuri jautriai žvelgia į gamtą ir siekia integruoti ją į pastatus mieste. Kaip pavyzdį architektūros mokslininkas nurodė kauniečio architekto Gintaro Balčyčio suprojektuotą Vilkaviškio autobusų stotį, kuri buvo sukonstruota taip, kad stoties teritorijoje augantys seni medžiai tapo stoties statinio dalimi.
Siūlė netikėtas savo idėjas
Mintį apie pastatų viduje augančius medžius pasigavusi planuojamo naujo „Lidl“ prekybos centro kaimynystėje esanti gyventojų bendruomenė, pasivadinusi Žaliakalnio vokietaičiais, surengė ir tolesnį šios idėjos aptarimą. Jame buvo išsakyta ir daugiau drąsių idėjų. Pavyzdžiui, kad gal ši parduotuvė galėtų tapti pirmoji Kaune, kurioje nebūtų automobilių parkavimo vietų, o senieji vertingi medžiai būtų išsaugoti ir žaliuotų parduotuvės viduje.
„Galėtų parduotuvė veikti pirmame aukšte, o antrame ar net ant stogo galėtų būti įrengta terasa su suoleliais, želdiniais. Tikrai ateitų biurų darbuotojai priešpiečiauti šiltuoju metų laiku į tokią vietą, kur išsaugoti seni medžiai teikia pavėsį“, – fantazavo viena Žaliakalnio gyventoja.
Ji taip pat teigė suskaičiavusi ne mažiau kaip 20 medžių, kuriuos galima būtų išsaugoti. Dauguma sklype augančių medžių yra uosiai, bet vienas – tiesiog didingas kaštonas, auga kelios Savanorių prospektui įprastos liepos. Vietos gyventojai mano, kad geriausias sprendimas būtų – išsaugoti kuo daugiau medžių.
Invaziniai medžiai naikinami
Kol gyventojai ir mokslininkai diskutuoja, kaip reikėtų padaryti geriau, medžių Kaune ir toliau mažėja. Štai prieš porą savaičių Nemuno gatvėje nukirstos keturios ilgus metus augusios ir pavėsį bei atgaivą žmonėms teikusios akacijos.
„Gyvenu Senamiestyje, neseniai čia persikraustėme iš priemiesčio, nes vaikams patogiau eiti į mokyklą, nereikia jų vežioti. Tai štai prieš kelias dienas priešais mūsų namus nupjovė didelius, sveikus akacijų medžius – jie nuostabiai žydėjo pavasarį, o vasarą kūrė tikrą ramybės oazę pačiame miesto centre“, – žurnalistei parašė Kaune nuo gimimo gyvenantis 50 metų vyras.
Minėta šeima sužinojo, kad leidimai akacijoms pjauti nebuvo išduoti.
„Vis dar negalime su žmona tuo patikėti, kad galima be leidimų šitaip niokoti miesto aplinką. Tai buvo didelė mūsų gyvenamosios aplinkos vertybė“, – teigė Nemuno gatvės gyventojas.
Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus atstovas S.Urbonavičius patvirtino, kad žemės sklype Nemuno g. 27 augo šeši baltažiedžių robinijų medžiai. Pasak specialisto, jie taip pat yra laikomi invazinėmis rūšimis, todėl jų tvarkymui leidimai nėra reikalingi.
„Invazinių augalų plitimo, platinimo ir poveikio kontrolė yra labai reikalinga ir neginčijama, bet kalbant apie suaugusių medžių išsaugojimą mieste, net jei jie priskiriami invazinėms rūšims, reikalingas gilesnis požiūris, individualus konkrečios situacijos bei galimų sprendimų teigiamų ir neigiamų pasekmių vertinimas“, – pozicijos dėl kertamų invazinių medžių laikėsi J.Vitkuvienė.
Didingas kaštonas išliks ir taps akcentu
Lina Skersytė, „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene:
„Atidarydami naujas parduotuves visoje Lietuvoje aiškiai suprantame, kad daugeliui metų tampame vietos bendruomenių nariais. Todėl rengdami naujų parduotuvių projektus pristatome juos bendruomenių nariams ir atsižvelgiame į jų lūkesčius, randame visoms pusėms tinkamus sprendimus dėl bendros infrastruktūros, parduotuvių aplinkos, taip pat ir gamtos elementų išsaugojimo.
Bendruomenės nariams pristatėme ir šios parduotuvės projektą, atsakėme į jų klausimus dėl parduotuvės statybos ir jos atidarymo terminų, įvažiavimo į ją ir parkavimo aikštelės. Reikšmingų siūlymų dėl numatyto projekto koregavimo nesame gavę.
Šiuo metu objekto statybos projektas yra derinamas su atsakingomis institucijomis ir galutinė jo versija bus pristatyta gavus statybos leidimą.
Vis dėlto jau šiandien galime atsakyti, kad šiaurinėje teritorijos dalyje už planuojamo sklypo ribų esantis kaštonas nebus kertamas ir išliks gražiu šios vietos akcentu.
Parduotuvės sklypo ribose planuojama sodinti naujų medžių, krūmų ir kitų augalų. Taip pat, suderinus su savivaldybe, planuojama pasodinti daugiau medžių ir krūmų už sklypo ribų, įrengti mažosios architektūros elementų, skirtų visuomenės poreikiams, – tai suoliukai, želdiniai ir pan.“
