Iš tiesų statistika lyg ir nepranašauja nieko blogo. Atvirkščiai, turistų skaičius Lietuvoje gerokai išaugo. Gaila tik, kad atsigavimas matomas tik lyginant su pandemijos laikotarpiu, o ne įprastu laiku. Gaila ir tai, kad turizmo statistikoje skaičiuojami ir karo pabėgėliai, kurie Lietuvoje ne ilsisi ir keliauja, o tiesiog bando pralaukti sunkius laikus, rašoma pranešime.
Restoranai į priešpandeminį lygį nesugrįžo
„Vyriausybė mums dažnai rodo lenteles, kuriose matomas augimas ir gerėjanti sektoriaus situacija, – sako Gediminas Balnis „Amber Food Grupė“ direktorius ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) viceprezidentas. – Tačiau, jei sakai A, reiktų pasakyt ir B..
O B mūsų atveju yra drastiškai išaugę kaštai. Jei išlaidos darbo užmokesčiui, energijai, maisto žaliavoms išauga daugiau nei 60 proc., nieko keisto, jog auga ir industrijos pajamos, nes, augant savikainai, didėja ir paslaugos kaina. Tačiau niekas neskaičiuoja mūsų pelningumo. O mes gerokai atsiliekam nuo priešpandeminių 2019-tųjų. Todėl reiktų įsiklausyti į industriją, kuri bene labiausiai nukentėjo tiek nuo koronaviruso, tiek nuo infliacijos, tiek nuo nepaprastosios padėties, kuri beveik užmušė atvykstantį turizmą.“
Aiškinama, jog restoranų verslo įmonės šalies valdžiai dažnai rodo užsienio pavyzdžius, bet Vyriausybė neva labai nenoriai ir „net aukodama savo blaiviai mąstančius partiečius metams atidėjo PVM kėlimą“. Pranešime pabrėžiama, kad dauguma Europos Sąjungos šalių taiko sumažintą PVM neterminuotai.
„Kodėl tokiu atveju Lietuvos Vyriausybė negirdi argumentų apie iš šešėlio pasitraukusias įmones ir bendrai išaugusius surenkamus iš industrijos mokesčius?“ – keliamas klausimas pranešime.
„Vyriausybė ne tik nepadeda mums atsigauti, bet ir patys kerta šaką, ant kurios sėdi, – sako G.Balnis. – Per pandemiją valdžia džiaugėsi, jog pramonė padėjo nenugrimzti ir išlaikė Lietuvą paviršiuje, bet Vyriausybė atsisako pastebėti, jog šiandienos krizė veikia atvirkščiai ir šalys, skatinančios turizmą, recesiją išgyvena lengviau nei tos, kurios remiasi tik pramone.“
Restoranų pramonės atstovų nuomone, Vyriausybė turi investuoti į turizmą, taip pat ragina sugrąžinti Turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos ir pavesti jam atvykstamojo turizmo plėtros uždavinius.
„Valstybė turėtų pateikinėti ne optimistinę, o realią statistiką ir ja matuoti turizmą prižiūrinčių institucijų efektyvumą, investuoti į konferencijų centrą ir kitus turizmą skatinančius objektus, peržiūrėti savo santykius su avialinijomis ir skatinti skrydžius ne tik iš Lietuvos, bet ir į ją, ieškant galimybių stiprinti saugios šalies įvaizdžiui“, – pabrėžiama tekste.
„Esame pasaulio kraštas, ir šiandien – juo labiau, nes, daugelio Vakarų šalių gyventojų įsivaizdavimu, iškart už to krašto vyksta karas, – sako G.Balnis. – Turime blogesnes sąlygas nei amžinos saulės ir šiltos jūros šalys. Todėl turime skatinti atvykstančius pas mus pinigų srautus. Kiek dar svarstysime, ar Sporto rūmų nevertėtų paversti šiuolaikiniu konferencijų centru? Juk artėjantis NATO viršūnių susitikimas rodo, jog tokie renginiai tiesiogiai ir netiesiogiai atneša į šalį milijonus. Be to, konferencijos dažnai vyksta neturistiniu laiku, taip prailgindamos turistinį sezoną“.
„Amber Food Grupė“ direktorius ir LVRA viceprezidentas kritikuoja ir tai, jog neva yra ignoruojama, kad šalies turizmui yra itin svarbi avialinijų veikla.
„Saviškes uždarėm, todėl dabar Vilnius ne tik tapo bene brangiausiai pasiekiama Europos sostine, bet ir nesyk esu girdėjęs iš investuotojų, kad jiems itin sunku pas mus atvažiuoti dėl nepalankių skrydžių grafikų, – samprotauja jis. – Kiek dar į pasaulines konferencijas ar europinius susitikimus siųsim nieko nesprendžiančius ministerijų žmones? Juk dažnai nuvykę į užsienį jie susitinka savarankiškus sprendimus priimančius departamentų vadovus, o kartais ir turizmo ministrus. Mūsiškiams gi lieka tik džiaugtis, jog sutiko svarbų žmogų ir stengtis perduoti informaciją visur nebesuspėjantiems ir visų verslo sričių negalintiems išmanyti ministrams.“
Viešbučiai: Lietuva atsilieka nuo Europos vidurkio
„2023 metai yra ne augimo, o atsistatymo metai, – antrina Artūras Vainora, „Centrum“ viešbučių generalinis direktorius. – Šiemet turime nemažai didelių renginių, NATO viršūnių susitikimą, tačiau kyla įtampų dėl bendro turistų srauto. Su tokiomis kainomis ir geopolitine situacija turime turėti aiškią turizmo strategiją, kuri, atsižvelgdama į realijas, veiktų šalies turizmo industrijos naudai.“
Viešbučiai džiaugiasi užsipildymu didžiųjų renginių metu, tačiau tikisi, jog nereikės užsidaryti ateinant šaltajam metų laikotarpiui, mat rudenį ar žiemą neplanuojami tokie didžiuliai pasaulinių žvaigždžių koncertai, koks buvo surengtas „Rammstein“ grupės, nebus šaltuoju sezonu ir tokio pelningo renginio kaip „Eurolygos“ finalas.
Pabrėžiama, kad po pandemijos pasikeitė ir pati industrija – nebeliko ilgalaikių garantijų, tai yra žmonės vengia užsisakyti viešbučius iš anksto, nes nėra garantuoti, jog dėl įvairių priežasčių kelionė tikrai įvyks. Paminima, kad išnyko ne tik išankstiniai užsakymai, bet neliko ir keliautojų grupių, todėl itin vertintų Vyriausybės ir verslo bendradarbiavimą.
„Vyriausybė žengia žingsnį į priekį ir du atgal, – sako A.Vainora. – Verslas organizuoja renginius, kaip jiems geriau. O mes prašome, kad atsirastų kas nors, kas į viską žiūrėtų strategiškai. Vokiečių metalistai, žinoma, pripildė Vilniaus barus, bet žiemą vykstančių konferencijų dalyviai išleidžia apie 3 kartus daugiau nei muzikos turistai.
NATO viršūnių susitikimas mums visiems svarbus kaip saugumo garantas, leisiantis žmonėms patikėti, jog pas mus saugu, bet nors visi stebisi viešbučių kainomis, jis vyks tik kelias dienas, o pasiruošimo metu bus „ne skrydžio“ dienų, kai nė vienas turistas neįkels kojos į Lietuvą.
Be to, strategiškai neprižiūrint avialinijų bendrovių, mes esame ne tik sunkiai ir brangiai pasiekiami, bet ir prisipildom tik „low-cost“ turistais, kurie čia atskrenda „nes pigiau“, o ne gyvenimo švęsti. Todėl 75 proc. Lietuvą aplankiusių žmonių, čia palieka daug mažiau pinigų, nei paliktų strategiškai planuojant.“
„Mes pritariame mūsų valdžios ir žmonių apsisprendimui dėl karo Ukrainoje, – sako A.Vainora. – Bet mes norėtume, jog kažkam rūpėtų ilgam išnykusius turistus iš karo kelią pasirinkusių šalių pakeisti atvykstančiais iš kitų šalių. O tam reikia politinės valios ir strateginio svetingumo industrijos matymo.“
Automobilių nuoma: konkurencija mažėja, kainos kyla
Nors viešbučiai ir restoranai yra akivaizdžiausi atvykstamojo turizmo naudos gavėjai, tačiau laimi ir kitos industrijos: suvenyrų gamintojai ir šalies vidaus transporto įmonės, muziejai ir pramogų tiekėjai, paslaugų industrija, studentai ir visi tie, kurie stengiasi užsidirbti iš sezono metu išaugusio žmonių srauto.
„Pandemijos laikotarpis buvo nedėkingas automobilius nuomojančioms įmonėms visame pasaulyje, – pasakoja Mantas Narkevičius, UAB „Autolux“, „Hertz“ atstovo Baltijos šalims direktorius. – Kai kurie bankrutavo. Kai kam teko išsiparduoti. O kai kas, kaip ir mes, perkvalifikavo savo veiklą ir ne tik išgyveno, bet ir sustiprėjo. Tačiau iš tokių drastiškų pokyčių niekada neišlošia vartotojas. Konkurencija mažėja, kainos kyla, paslauga darosi mažiau patraukli, o tuo pačiu mažėja ir norinčių ja pasinaudoti turistų.“
Pandemijos laikotarpis buvo sunkus, bet geopolitinės problemos ir dėl jų paskelbta nepaprastoji padėtis, M.Narkevičiaus manymu, gali dar labiau komplikuoti padėtį. NATO viršūnių susitikimas turėtų paliudyti Lietuvos saugumą pasauliui, bet reikalingos ir palydimosios priemonės.
„Nesame paplūdimių ir klasikinių muziejų šalis, – sako M.Narkevičius. – Todėl turime ieškoti savo patrauklių pusių. NATO viršūnių suvažiavimas rodo, jog kai norime, galime būti pasiruošę rengti pasaulinio lygio priėmimus ir konferencijas. Verslas irgi parodė savo galimybes ir šiemet suorganizavo tokius muzikinius ir sporto renginius, kokių iki šiol pas mus nelabai ir buvo. Visų šių projektų sėkmė rodo, jog sistemingai ir sąmoningai tvarkantis galime tapti informacijos centru, kuriame visus metus vyksta aukščiausio lygio konferencijos ir suvažiavimai. Verslas jau pasiruošęs, bet tam reikia kryptingo ilgalaikio planavimo ir strateginės valstybės pagalbos.“
M.Narkevičius akcentuoja valstybės institucijų darbą su avialinijomis ir derybas dėl verslui ir turizmui patogesnių grafikų, kurie leistų pas mus atkeliauti ir iš tolimesnių šalių.
Anot jo, būtini ir renginiai, kurie trauktų smalsuolius iš viso pasaulio ir konferencijų, o šios įtrauktų mus ne tik į turistų, bet ir į verslo žemėlapius.
Svetingumo ir turizmo verslai tikina, jog svarbu nuolat dalyvauti ir turistinėse mugėse, o ne tik epizodiškai reklamuoti šalį, įtikinant pavienius turistus ir kelionių organizatorius, kad Lietuva ne tik graži, bet ir saugi bei įdomi šalis.
