„Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ Kultūros ministerijos visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vyriausioji specialistė Simona Martinavičiūtė įvardijo, kas keičiasi.
„Pataisos atliktos tiek Baudžiamajame kodekse, tiek Administracinių nusižengimų kodekse. Baudžiamajame kodekse praplečiama 192 straipsnio sudėtis, bus galima taikyti atsakomybę už piratavimą internete. Administracinių nusižengimų kodekse praplečiamos Radijo ir televizijos komisijos funkcijos, jie nuo šiol galės rašyti protokolus, ką lig šiol darė policija, ir bausti pažeidėjus internete“, – aiškino S.Martinavičiūtė.
Ji pabrėžė, kad piratavimas internete apima tiek nelegalaus turinio skelbimą, tiek siuntimąsi, tiek nelegalų žiūrėjimą.
Kaip tiksliai bus gaudomi pažeidėjai, nusistato Radijo ir televizijos komisija.
„Iš esmės jie vykdo interneto stebėseną. Pagal savo duomenis matys vartotojus, kurie pažeidinėja, ir galės rašyti administracinių nusižengimų protokolus“, – kalbėjo S.Martinavičiūtė.
Iki liepos 1 d. tvarka buvo gan panaši, buvo galima taikyti baudas, surašyti protokolus, bet tą darydavo tik policija.
„Bet policijai intelektinės nuosavybės nusikaltimai nebūdavo prioritetiniai, nes jie turi labai platų nusikaltimų spektrą. Šiuo atveju Radijo ir televizijos komisijai suteikti įgaliojimai leis perimti šią funkciją iš policijos, galės greičiau, efektyviau nubausti pažeidėjus. Lig šiol jie tą darbą darydavo lygiai taip pat, tik surinktą medžiagą perduodavo policijai, ir policija tuomet surašydavo protokolus“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak pašnekovės, komisija tokiam stebėjimui pasiruošusi ir turi resursų.
„Šie pakeitimai neįsigaliojo iškart, buvo derinami praktiškai metus, Kultūros ministerija juos taip pat derino su Teisinio reguliavimo ir praktinio teisės įgyvendinimo darbo grupe, į kurią įeina ir daug praktikų, intelektinės nuosavybės srityje dirbančių mokslininkų. Šiems pakeitimams buvo ruošiamasi, komisija žino savo funkcijas“, – tikino specialistė.
Komisija esą monitoringą vykdys ir privačiuose tinkluose, stebės ir tai, ką žmonės naršo ir siunčia namuose, ne tik viešose vietose.
S.Martinavičiūtė tikino, kad piratavimas Lietuvoje pastebimai mažėja.
„Bet, aišku, Lietuva dar išlieka tarp pirataujančių valstybių, tik pastebima tendencija, kad tai mažėja“, – sakė pašnekovė.
Įtakos tam turi ir gerėjantis gyvenimas Lietuvoje – gyventojai turi daugiau pinigų, tad vis dažniau gali nusipirkti prieigą prie legalių filmų. Visgi, anot S.Martinavičiūtės, tai – tik viena priežastis.
„Tai tikrai turi įtakos, bet dar labai svarbu ir legalaus turinio prieinamumas. Tyrimai rodo, kad daugiausia piratauja jaunimas. Šiais laikais jaunimas nori matyti viską čia ir dabar, viską, kas naujausiai išleista. Į legalias platformas naujausias turinys ne visuomet iškart patenka. Kitas dalykas, kartais nepakanka turėti prieigos prie vienos legalios platformos, pavyzdžiui, „Netflix“. Jei nori matyti įvairų turinį, prieigų reikia turėti labai daug.
Kita problema, kad Lietuvoje ne visas naujausias legalus turinys apskritai prieinamas. Tai – viena iš piratavimo priežasčių“, – sakė ji.
