Europos Centrinio Banko bazinė 6 mėnesių palūkanų norma šiuo metu siekia apie 3,9 proc., o vasarą gali viršyti 4 proc. žymą. Nors gyventojų susidomėjimas būstu išlieka aukštas ir pralenkia atliekamų sandorių skaičių – sprendimų priėmimo laikotarpis yra išsitęsęs. Taip sako NT projektų valdymo ir NT paslaugų kompanijos „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Atšauktų susitarimų daugiau nei įprasta
„Vertinant naujų susitarimų skaičius, neatsižvelgiant į atšauktus pardavimus, akivaizdu, kad Vilniaus pirminės būsto rinkos aktyvumas antrąjį šių metų ketvirtį palengva augo. Iš viso per balandį, gegužę ir birželį susitarta dėl 725 būstų pardavimo, kas yra apie 16 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį (625). Įvertinus atšaukimus augimas būtų dar didesnis ir siektų 31 proc. (atitinkamai: 577 ir 441 suminiai pardavimai).
Didelis dėl įvairių priežasčių grąžinamų į pasiūlą būstų skaičius, sudarantis apie ketvirtadalį susitarimų, kiek iškreipia bendrą vaizdą esant mažam rinkos aktyvumui. Reikšmingo pasiūlos kiekio pokyčio per ketvirtį neįvyko – laisvų bei rezervuotų būstų (butų, apartamentų, loftų, kotedžų) skaičius svyruoja ties 4,5 tūkstančio. Viena vertus, tokia pasiūla šiandien yra pakankama, tačiau sostinės gyventojų skaičiui augant ir atsigaunant pirkėjų perkamajai galiai, jos neužteks“, – teigia „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
2023 m. birželį Vilniaus pirminėje būsto rinkoje susitarta dėl 253 būstų (neskaitant atšaukimų) pardavimo, kas yra 2 proc. daugiau nei gegužę (249) ir 18 proc. daugiau nei pernai birželį (214). Atšauktų susitarimų skaičius vis dar išlieka aukštesniame nei būdavo įprasta lygyje – per mėnesį į pasiūlą buvo grąžinta 60 būstų, kas yra 17 proc. mažiau nei gegužę (72), bet bene dvigubai daugiau nei prieš metus (29).
„Nagrinėjant į pasiūlą grįžtantį būstą galima daryti prielaidą, kad tarp šios tendencijos priežasčių ima dominuoti rinkodaros metodai, o ne preliminarių sutarčių nutraukimas projekto vystymo pabaigoje“, – sako T.S.Kvainickas.
Per mėnesį į stebėjimus „Inreal“ įtraukė 316 naujų objektų – penkis kartus daugiau nei prieš mėnesį (64) ir ketvirtadaliu mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (405). Didesnis naujų būstų kiekis lėmė 2 proc. pasiūlos prieaugį (nuo 4369 iki 4466). Pasiūloje esančio laisvo bei rezervuoto būsto kiekis per metus išaugo 29 proc. (nuo 3462).
Didelių pokyčių kainose nefiksuota
Didelių pokyčių kainose nefiksuota. Per mėnesį simboliškai pabrango ekonominės klasės būstas – nuo 2694 iki 2704 eurų/kv.m. Vidutinės klasės segmente kainos nesikeitė, ir šiuo metu jų vidurkis siekia 3824 eurų/kv.m. Prestižiniame segmente kainos padidėjo nuo 5269 iki 5307 eurų/kv.m, tačiau viešai skelbiama tik nedidelė šios segmento kainų dalis, todėl ieškantys būsto centrinėje miesto dalyje išskirtiniuose projektuose turėtų planuoti sumokėti kiek daugiau. Nedideliame loftų segmente kainos sumažėjo nuo 2260 iki 2231 eurų/kv.m, o kotedžų kainos ūgtelėjo nuo 2080 iki 2086 eurų/kv.m.
Kaunas nepatyrė tokio sąstingio
Pirminės būsto rinkos dinamika Kaune šiek tiek skiriasi nuo sostinės. Visų pirma, Kauno miestas nepatyrė tokio ryškaus rinkos sąstingio kaip Vilnius 2022 metų viduryje. Antra – sostinės pirminės būsto rinkos aktyvumas atsigauna tolygiai, tuo tarpu Kaune dėl rinkos dydžio, pasiūlos kiekio tvarumo ir tik sąlyginai neseniai pasikeitusių demografinių rodiklių pastebimi momentiniai aktyvumo šuoliai, pavyzdžiui, 2023-ųjų balandį, tuo tarpu tęstiniai rodikliai išlieka žemi.
Birželį Kaune susitarta dėl 37 naujų būstų pardavimo, 23 proc. daugiau nei mėnesiu anksčiau (30), tačiau dvigubai mažiau nei prieš metus (77). Į pasiūlą grąžinti 9 objektai (prieš mėnesį – 3, prieš metus – 5), todėl suminiai pardavimo rodikliai atitinkamai siekė 28, 27, 72.
Per mėnesį pasiūlą papildė 120 naujų objektų – dvigubai daugiau nei gegužę (52) ar pernai birželį (50), todėl pasiūlos kiekis per mėnesį išaugo 4 proc. (nuo 1317 iki 1365), ir yra 4 proc. didesnis nei prieš metus (1313).
Ryškesni kainų pokyčiai fiksuoti tik ekonominės rinkos segmente, čia kainos padidėjo nuo 1781 iki 1826 eurų/kv.m. Vidutinės klasės būstų kainos kito nuo 2784 iki 2794 eurų/kv.m. Prestižiniame segmente vidutinės kainos išliko 3796 eurų/kv.m lygyje, loftų – 2109 eurai/kv.m, kotedžų – 1681 euras/kv.m.
2023 m. antrojo ketvirčio rodikliai Kaune, kaip ir sostinėje, rodo nedidelį rinkos pagyvėjimą, tačiau tai dar nėra susiformavusi tendencija. Tiek naujų susitarimų skaičius (136 lyginant su 106), tiek suminiai pardavimai (119 ir 93) augo 28 proc. Taip pat padidėjo ir pasiūloje esančio būsto kiekis (nuo 1202 iki 1365).
Klaipėdoje – penki susitarimai dėl naujų būstų
Klaipėdoje birželį fiksuoti 5 susitarimai naujų būstų rinkoje (atšaukimai nefiksuoti) – panašiai kaip gegužę (6 nauji susitarimai ir 2 atšaukimai (suminis rodiklis – 4). Prieš metus birželį buvo sutarta dėl 23 būstų pardavimo (atšaukimai nefiksuoti). Žvelgiant į paskutiniųjų 12-os mėnesių pirminės būsto rinkos dinamiką uostamiestyje, matoma stagnuojanti rinka, kurioje retsykiais įvyksta aktyvumo šuoliai.
Klaipėda per 2022 metus patyrė bene didžiausią rinkos sulėtėjimą, nes šiame mieste prasidėję teigiami demografiniai pokyčiai nėra pakankama atsvara ekonomikos sulėtėjimui bei prastėjančioms būsto įsigijimo sąlygoms. Ne vienerius metus be reikšmingos būsto pasiūlos gyvenę klaipėdiečiai ir toliau yra linkę palaukti.
Birželio mėnesį naujų objektų pasiūlos uostamiestyje „Inreal“ nefiksavo, todėl stebimas nedidelis bendros pasiūlos sumažėjimas (nuo 537 iki 532 būstų).
Ekonominiame segmente kainos išliko tos pačios ir šiuo metu siekia 1725 eurus/kv.m, vidutinės klasės būstai kiek pabrango nuo 2415 iki 2423 eurų/kv.m, o kotedžų kainos padidėjo nuo 1584 iki 1600 eurų/kv.m.
2023 metų II ketvirtis Klaipėdoje įsiminė naujais projektais įdomiose ir patraukliose vietose, tačiau atvėsusi rinka nepriėmė jų taip palankiai, kaip jie buvo to verti. Pasiūlos kiekis, lyginant pirmąjį ir antrąjį ketvirčius, padidėjo nuo 347 iki 532 objektų. Tuo tarpu susitarimų sumažėjo 19 proc. (nuo 53 iki 43), o suminių pardavimų (atėmus atšaukimus) – 21 proc. (nuo 52 iki 41).
Didesni pardavimai – tik kitąmet
2023 metų antrąjį ketvirtį Vilniuje buvo parduoti 687 naujos statybos butai, kai per tą patį praėjusių metų laikotarpį buvo parduoti 606 butai, rodo „Hanner“ analitikų surinkti duomenys. Birželio mėnesį pirminėje sostinės NT rinkoje buvo parduoti 195 butai.
Būsto kainos išlieka stabilios jau aštuonis mėnesius – vidutinė parduoto buto 1 kv. metro kaina birželį siekė 3 406 eurus. Iš viso per mėnesį parduota turto už 31,9 mln. eurų.
„Rinka antrą ketvirtį buvo stabili, tačiau didesnių pardavimų galima tikėtis tik kitais metais, kai pradės mažėti bankų palūkanos“, – sako „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius parduoti 1 345 butai. Antrąjį 2023 metų ketvirtį Vilniaus rinkai plėtotojai pasiūlė 570 naujų butų (birželį – 144, gegužę – 252, balandį – 174).
Šiuo metu Vilniuje pirkėjai gali rinktis iš 3 712 butų, kuriuos pirminėje rinkoje siūlo vystytojai. Liepos pradžioje didžiausia pasiūla yra prestižiniame segmente – 1 438 butai, kurių kainos viršija 3 700 eurų už kv. metrą, o mažiausia – vidutiniame segmente su 1 099 butais, kurių kainos nuo 3 000 iki 3 700 eurų už kv. metrą. Ekonominiame segmente pirkėjams siūlomi 1 175 butai, jų kv. metro kaina siekia 3 000 eurų.
NT projektų valdymo ir NT paslaugų kompanijos „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Š.Tarutis pirmąjį 2023 m. pusmetį apibendrina kaip stabilų laikotarpį, kuris signalizuoja pastebimus NT rinkos atsigavimo ženklus po 2022–ųjų metų pabaigos sulėtėjimo. Prie geriausių rezultatų priartėti neleidžia pasikeitusios būsto įperkamumo aplinkybės ir rinkos sezoniškumas, tačiau jų tikėtis ir nereikėtų, nes 2021–ųjų ir 2022–ųjų metų pradžios rekordai nėra reprezentatyvūs rodikliai – išskirtu laikotarpiu suveikė šių dienų kontekste sunkiai atkartojamas paklausos ir pasiūlos disbalansas, paskatinęs stogą pramušusius pardavimus.
