Anot įmonės, liepos 3-iąją 14–15 val. Lietuvoje elektros gamyba siekė 1354 MW, o bendras suvartojimas be vartojimo kaupimo įrenginiuose – 1346 MW.
„Nuo to laiko, kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, Lietuva didžiąją elektros dalį importuoja, daugiausia iš Skandinavijos, taip pat kitų Baltijos šalių, – sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. – Pastarųjų metų atsinaujinančios energetikos proveržis pradeda keisti šią situaciją ir dabar matome pirmuosius signalus, kad netrukus vis dažniau daugiau elektros pasigaminsime savarankiškai, tvariais, aplinkos neteršiančiais būdais“, – teigė jis.
Kaip rodo „Litgrid“ duomenys, pirmadienį 14–15 val. vėjo elektrinės generavo 714 MW, saulės – 331 MW, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – 221 MW. Iš viso vietos atsinaujinančių išteklių elektrinės tą valandą užtikrino 82 proc. bendro suvartojimo.
Per visą parą bendras suvartojimas be vartojimo kaupimo įrenginiuose Lietuvoje siekė 29,2 GWh, o elektros gamyba – 22,0 GWh, arba 75 proc. bendro suvartojimo. Vien Lietuvoje veikiančios atsinaujinančių išteklių elektrinės per parą užtikrino 67 proc. bendro suvartojimo.
Lietuvoje saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 1931 MW ir sudaro beveik pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo. Iš jų vėjo elektrinių galia siekia 1117 MW, o saulės – 814 MW. Šalyje taip pat veikia dar 227 MW galios kitų atsinaujinančių išteklių elektrinių (hidroelektrinių, biomasės ir biodujų).
