„Mūsų iškeltas tikslas verslo priežiūros institucijoms – ne bausti Lietuvos verslus, o juos konsultuoti – pamažu tampa realybe. Bendras šių institucijų pažangos lygis auga, o ketvirtadalis jau pasiekė aukščiausius vertinimo rezultatus“, – teigė I.Valeškaitė.
Viceministrės pateikti rezultatai parodė, kad bendras verslo priežiūros institucijų pažangos vidurkis, nustatytas pagal 9 kategorijas, aprėpiančias konsultavimo tvarką, patikrinimų organizavimą ir priežiūros sukeliama naštą, 2022 metais pasiekė 7,2 balo iš 10. 2018 metais įvertis siekė 5,12 balo, o 2020 metais – 6,48 balo. Taip pat, anot jos, dauguma didžiųjų priežiūros institucijų įvertinos aukščiausiais balais – likusios vos 7 institucijos vertinamos mažiau nei 5.
„Žalioje zonoje atsidūrė vis daugiau didžiųjų priežiūros institucijų, tokių kaip Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nes būtent šios institucijos atlieka daugiausiai priežiūros šalyje. Ir yra ženkliai sumažėjusių priežiūros institucijų, kurios yra surinkusios žemiausius pažangus balus – mažiau nei 5 iš 10. Tokių institucijų yra likusios 7“, – aiškino viceministrė.
Taip pat, anot I.Valeškaitės, kontrolinių klausimynų taikymas tapo įprasta patikrinimų praktika – juos naudoja absoliuti dauguma (98 proc.) priežiūros institucijų, 76 proc. institucijų kontrolinius klausimynus naudoja visuose planiniuose patikrinimuose. Be to, patikrinimai dažniau planuojami, apie juos verslas yra iš anksto informuojamas: 95 proc. institucijų patikrinimus planuoja sudarydamos ir viešindamos metinius patikrinimų planus, 97 proc. verslo atstovus iš anksto informuoja apie būsimą planinį patikrinimą.
„Institucijos itin aktyvios ieškodamos naujų informacijos pateikimo būdų, kurie padėtų greičiau sužinoti ir geriau suprasti taikomus veiklos reikalavimus. Per pastaruosius metus jos taip pat ženkliai išplėtė inovatyvių konsultavimo priemonių, tokių kaip mobiliosios aplikacijos, konsultavimo realiuoju laiku programėlės, nuotolinės konsultacijos, spektrą. Tai rodo, kad einame teisingu keliu“, – teigė ji.
Pateiktais duomenimis, konsultacijos telefonu išlieka dažniausiai naudojamas informacijos paieškos būdas (44,3 proc. atvejų). 2022 m. dar 4 institucijos pradėjo įrašyti teikiamas konsultacijas telefonu (iš viso skambučius įrašo 29 institucijos), 9 institucijos – pradėjo vertinti konsultacijų kokybę (iš viso kokybę vertina 28 institucijos). Taigi, iš viso 68 proc. institucijų įrašo konsultacijas telefonu ir vertina jų kokybę. 74 proc. priežiūros institucijų taiko bent vieną konsultavimo ir metodinės pagalbos priemonę, specialiai orientuotą į pagalbą pradedančiajam verslininkui.
Visgi, anot viceministrės, veiklos tobulinimas vis dar nepakankamas itin reikšmingose priežiūros veiklos srityse. Tik pusė priežiūros institucijų matuoja, kaip efektyviai įgyvendinami institucijos priežiūros tikslai, tik kas antra institucija vertina, kokią naštą sukelia verslui, kiek daugiau nei pusė institucijų veiklos vertinimui ir jo tobulinimui pasitelkia verslininkų nuomonę. Taip pat, jos teigimu, nepakankamai vertinamas rizikingumas: tik 43 proc. institucijų didžiąją dalį patikrinimų atlieka rizikingiausiuose verslo sektoriuose, rizikos vertinimas nepakankamai pagrįstas statistiniais duomenimis, 37 proc. priežiūros institucijų nereglamentuota maksimali patikrinimų trukmė.
„Dauguma institucijų turi misijomis grįstą savo veiklos organizaciją, tačiau stringa strateginio planavimo procesas: 49 proc. institucijų neturi rodiklių ir nevertina savo priežiūros veikla teikiamos naudos visuomenei, 53 proc. institucijų nematuoja verslui tenkančios patikrinimų naštos. Nuo 2018 metų išlikusi neigiama tendencija vertinti savo veiklą pagal nustatytų pažeidimų skaičių, tai daro 53 proc.
Tad, jeigu institucijoms rodiklis yra baudų skaičius, tai jos eina aklai ir siekia skirti daugiau baudų, ir negalvoja, kokią misiją atlieka ir vertybes saugo. Rizikos vertinimas yra esminis efektyvios verslo priežiūros vertinimas ir čia turime didelį poreikį tobulėti – 87 proc. rizikos vertinimo yra neparemtas statistinių duomenų analize“, – aiškino ji.
Smarkiai skiriasi kompetencija
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio, nors duomenys rodo, kad verslo priežiūros institucijų kompetencija yra auganti ir jų darbo kokybė gera, tai daugiausiai yra centralizuotos institucijos. Jis pastebi, kad egzistuoja didelis kokybės atotrūkis tarp šių centralizuotų, bei savarankiškai regionuose veikiančių institucijų.
„Priklausomai nuo regiono labai skiriasi institucijos praktikos. Viename regione inspektoriai yra labai geranoriški ir padeda verslui, atliepia verslo lūkesčius ir į pažeidimus reaguoja supratingai, tuo pačiu kitose institucijose visiškai kitaip žiūrim. Tos, kurios nuėjo centralizavimo būdu, ten kokybė auganti ir pasitenkinimas iš verslo yra gerokai aukštesni, nei pastebime tarp tų, kurios funkcionuoja pakankamai savarankiškai regionuose. Ir tas atotrūkis tarp centro ir regionų yra jaučiamas ir tai yra ne regionų naudai“, – teigė A.Romanovskis.
Taip pat LVK prezidentas paminėjo, kad dažnai matomas „užsisėdimo“ fenomenas, kai dėl vienos ar kitos priežasties prižiūrinčios institucijos dažnai tikrina verslus dėl mažareikšmių pažeidimų ir už tai baudžia: „Tai, kai institucija užsisėda, kai yra mažareikšmiai pažeidimai ir institucija vis juos bando kažką tikrintini ir ieškoti pažeidimų. Ir jis toks iš dalies asmeninis ir su asmenybėmis susijęs dalykas, bet verslas tai išskiria“.
„Bet praktikoje yra visiškai kitaip ir mažareikšmiškumas būna pagrindas bausti. Tad iš vienos pusės kalbama, kad už mažareiškmius pažeidimus nebaudžiama, o praktikoje tokie nusižengimai gali kainuoti daug“, – paminėjo jis.
Didžiausią pažangą padariusios institucijos
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN), įvertinus 45 institucijų veiklą, net 12 verslo priežiūros institucijų pasiekė aukščiausius vertinimo rezultatus. Pažangiausios institucijos yra Valstybinė mokesčių inspekcija (įvertinta 9,90 balo), Lietuvos radijo ir televizijos komisija (įvertinta 9,74 balo), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (įvertinta 9,69 balo).
Individualūs verslo priežiūros institucijų vertinimo rezultatai rodo, kad didžiausią pažangą, palyginti su 2020 m., padarė VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (4,55 balo daugiau nei anksčiau, galutinis vertinimas siekė 7,02 balo), Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (3,16 balo daugiau nei anksčiau, galutinis vertinimas siekė 7,53), VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (2,68 balo daugiau nei anksčiau, galutinis vertinimas siekė 9,45 balo).
Visgi, pasak institucijos, 16 proc. institucijų vykdoma priežiūros veikla vis dar vertinama žemiausiais pažangumo balais: Lietuvos bioetikos komiteto (4,79 balo), Žuvininkystės tarnybos (4,5 balo), Policijos departamento (3,46 balo), Aplinkos apsaugos agentūros (3,39 balo).
EIMIN kas dvejus metus atliekamas vertinimas parodo, kam institucijos teikia prioritetą – konsultacijoms ar baudimui, ar teikiama pagalba naujiems verslams, ar patikrinimai atliekami būtent ten, kur kyla rizika didžiausiai žalai atsirasti, ar mažinama biurokratinė našta.
