Savęs D.Dundulis nelaiko vartotojiška asmenybe. Jam požiūris, pavyzdžiui, kad kiekvieną sezoną reikia pirkti naujus madingus drabužius, nepriimtinas.
„Pasakysiu sąžiningai – man nepatinka apsikrauti daiktais, jie turi būti būtini ir naudojami. Na, vienas kitas – dėl emocijos. Nereikalingi daiktai tik trukdo gyventi“, – savo požiūrį dėstė „Norfos“ įkūrėjas.
Verslininkas kategoriškai nesutinka su dabar itin dažnai girdimu teiginiu, kad tvarumas – kitokių medžiagų naudojimas. Įmonės vadovas mintyje turi plastikinių lengvųjų maišelių apmokestinimą prekybos vietose siekiant, kad jų būtų sunaudojama kuo mažiau.
„Man tokie lozungai – ne tvarumas. Tvarumas man – išvis nenaudoti netvarių medžiagų: atsisakyti pakuotės, o ne naudoti tvaresnę pakuotę. Lengvųjų maišelių apmokestinimas – žingsnis į priekį, bet jis mikroskopinis“, – svarstė jis.
Naktį išjungia gėrimų šaldytuvus
Paklaustas apie šiukšlių rūšiavimą ir jų išvežimą įmonės „Norfa“ įkūrėjas svarbiausiu tikslu vadina tai, kad šiukšlių būtų kuo mažiau. Antras jam itin svarbus momentas – tai, kas neišvengiama, po savęs privalu susitvarkyti.
„Labai stipriai pabrėžiu, kad pirmas punktas yra gerokai svarbesnis. Jei į aplinką neišleisime pakavimo medžiagų, jų ir nereikės tvarkyti. Ir čia kalbu ne tik apie produktų pakuotes, šiukšlių presą, kurį naudojame, bet ir apie energetiką. Mes jau žinome, kad labai panašų rezultatą galime pasiekti ir naudodami kur kas mažiau elektros energijos, – tai ir būtų geriausias variantas“, – sakė verslininkas.
D.Dundulis prisiminė tą laiką, kai elektros energija buvo brangi. Tuomet, anot jo, visi prekybininkai susimąstė, ar jiems tikrai reikia sunaudoti jos tiek daug, kiek sunaudoja.
„Kai iki neįtikėtinų aukštumų pakilo elektros kainos, nebūtiniausius prietaisus mes išjungėme. Gėrimų šaldytuvus anksčiau išjungdavome žiemos periodu, dabar nakčiai išjungiame visada. Sutrumpinome parduotuvių reklaminių iškabų švietimo laiką, anksčiau išjungiame ir automobilių aikštelių apšvietimą.
Šiandien žiūrėdamas į skaičius, kiek kilovatvalandžių elektros energijos sunaudojome pernai ir kiek šiemet, matau labai gerus rezultatus. Elektros energijos vartojimą sumažinome apie 20 proc. Bet čia pabrėšiu – turint omenyje mūsų veiklą, mūsų elektros energijos suvartojimo skaičiai ir taip yra gana maži“, – pabrėžė D.Dundulis.
Presuoja dukart – parduotuvėje ir sandėlyje
Pirminės pakuotės, dėžės ir polietilenas, iš kurio išimamas produktas keliauja į parduotuvių lentynas, „Norfos“ parduotuvėse ir gamybos cechuose visada surenkamas, surūšiuojamas ir keliauja perdirbti.
„Popierius ir kartonas, plastikas – šiukšlės surūšiuojamos ir parduotuvėse supresuojamos, kraunamos į sunkvežimius, kurie grįžta į sandėlį atvežę prekes. Sandėlyje šiukšlės dar sykį presuojamos į dar didesnes vadinamąsias pakuotes. Vienos jų svoris – apie 400 kilogramų.
Kodėl sandėlyje šiukšles presuojame dar kartą? Pirmiausia, kad iki pakrovimo sandėlyje šios pakuotės užimtų mažiau vietos. Antra, greičiau pakrauname sunkvežimį – pakuočių kiekis mažesnis, nei kad jų suvežama iš parduotuvės. Trečia – pakrauname pilną sunkvežimį.
Kai šias pakuotes išveždavome tiesiai iš parduotuvių, tai, ką dabar išvežame vienu sunkvežimiu, veždavome dviem arba trimis. Taigi, jei jau kalbame apie taupymą, sutaupome ir transportavimo kaštų. Be to, mažų pakuočių nepriima gamintojai – taip pritaikytos jų gamybos linijos“, – pasakojo verslininkas.
Mėsos atliekos – ir gyvūnams
Šilalės rajone, Struikuose, įsikūrusi mėsinė „Rivona“, iš kurios „Norfos“ parduotuvėms pristatoma šviežia mėsa ir jos gaminiai, – našiausia ir moderniausia mūsų šalyje. Čia, pasak D.Dundulio, šiukšlių taip pat lieka, tačiau labai nedaug. Stengiamasi realizuoti kuo daugiau.
„Šiukšlės surenkamos perdirbti, o tos šiukšlės, kurios netinkamos perdirbti, patenka į įmones, kurios jas surenka.
Mėsos atliekų beveik nebūna – viskas yra pateikiama perdirbti – gyvūnams, vaistų gamybai. Viskas priduodama pagal paskirtį. Čia turime ir viena didelę problemą – tai kraujas. Jo neturime kur dėti, nerandame, kas galėtų jį perdirbti. Liūdna tai pripažinti, vis dar tikiu, kad surasime, kaip jį realizuoti, – kraujo miltai juk egzistuoja. Matyt, dėl brangios energijos niekas nenori džiovinti. Kraujas dabar vežamas utilizuoti“, – pasakojo D.Dundulis.
Vaisiai ir daržovės – biodujoms
Pasak „Norfos“ įkūrėjo, pasibaigusio galiojimo prekių jų parduotuvėse lieka nedaug. Daugiausia tai vaisiai ir daržovės, mat šios kategorijos prekės genda greičiausiai, dažnai net ne dėl pasibaigusio galiojimo, o vizualiai tampa nebepatrauklios pirkėjams.
„Parduoti nebetinkamas daržoves ir vaisius surenkame ir išvežame biodujoms gaminti. Paruošiame jas specialiai, kad būtų be pakuočių, – surinkėjams nebereikia nei rūšiuoti, nei kitaip apdoroti. Surūšiuotas plastikas ir kartonas, kuriame kartais būna supakuoti vaisiai ar daržovės, keliauja į mūsų šiukšlių presą.
Į daugelį parduotuvių, jei kalbame apie kitų kategorijų pasibaigusio galiojimo prekes, atvyksta įvairios paskirties įmonių atstovai, prekių surinkėjai, kurie besibaigiančio ar pasibaigusio galiojimo prekes naudoja žmonių ar gyvūnų maistui. Mums nieko nebelieka“, – pasakojo D.Dundulis.
Verslininkas patikino, kad parduotuvėse pirkėjai dažnai ras prekių su didele nuolaida, kurių galiojimas artėja prie pabaigos. Jos žymimos ryškia oranžine etikete – stengiamasi tokius produktus parduoti. Tačiau tokios prekybos jis nevadina dideliu realizavimo kanalu.
„Kažkiek nuperka, bet tai labai mažas kiekis. Šiandien tai reklamuojama, tapo mada apie tai kalbėti, bet realiai, iš patirties galiu tai pavadinti labiau kalbomis, mada nei realiu rezultatu. Žmonės nenori tokių prekių. Rezultato čia nėra, tik, mano akimis, mados dalykas, tvarumo akcentavimas visuomenei“, – sakė „Norfos“ įkūrėjas.
Tobulumui ribų nėra
Paklaustas, kokių planų įmonėje, siekiant dar daugiau tvarumo, turi ateičiai, verslininkas atviras – jei šia tema kalbėtume po dešimtmečio, vis tiek dar būtų kur tobulėti. Juk pasaulis nestovi vietoje, o prisidėti prie to, kad jis taptų švaresnis, reikės visuomet.
„Šiandien esame padarę labai daug, bet visko nepadarysime ir vėliau. Ribos čia nėra. Jei tik ką nors sugalvosime, mes tikrai darysime. Iš patirties galiu pasakyti – kai jau atrodo, kad padarei viską, kas įmanoma, po kiek laiko paaiškėja, kad galimybių dar turime daug.
Stengtis ir padaryti ateityje mums dar reikia daug ir čia kalbu ne apie mūsų įmonę, o apie visas Lietuvos įmones ir žmones. Jei žiūrėsime vidurkį, „Norfa“ tikrai visa galva aukštesnė už daugelį kompanijų. Bet galvoti dar turime apie ką. Ir daryti.
Keisis ir reikalavimai? Mes tai darome ne dėl reikalavimų, o vedami mūsų pačių supratimo. Nė vieno, galiu drąsiai pasakyti, reikalavimo taip tvarkytis su antrinėmis žaliavomis neturėjome – sutvarkėme patys. Vaisiai ir daržovės, antrinės žaliavos, elektros energijos suvartojimo mažinimas – mūsų pačių sprendimai.
Kuriantiems reikalavimus reikėtų patiems parodyti, kaip jie patys tai padaro“, – svarstė D.Dundulis.
Pirkti mėsos – su savo dėžute
„Galiu drąsiai pasakyti, kad „Norfos“ greitai gendančių produktų skyrius pagal pakuotėms sunaudojamą plastiką daugelį kitų prekybos vietų aplenktų dešimtis kartų, t.y. sunaudojame jo mažiausiai iš visų. Gaila, kad nėra tokių duomenų. Maišelių apmokestinimas – gerai, bet, mano akimis, tai – fikcija“, – svarstė „Norfos“ įkūrėjas D.Dundulis.
Paklaustas, kokį mato idealų, nors šiandien gal ir utopinį, gamtos saugojimo ir tvarumo skatinimo modelį, verslininkas svarstė, kad galbūt padėtų įstatymas, kuris visai uždraustų plastikinius maišelius.
Tuomet pirkėjai vaisius ir daržoves dėtųsi į medžiaginį savo atsineštą maišelį, o mėsą, žuvį ar kulinarijos gaminius puikiausiai galėtų susidėti į taip pat atsineštą plastikinę ar stiklinę dėžutę su dangteliu. Sverdamas produktą pakuotės svorį pardavėjas tiesiog išminusuotų iš bendro svorio. Pasak verslininko, dėl to ir šiandien parduotuvėje nekiltų jokių nesusipratimų.
„Kita vertus, ši mintis – jau idėjų šturmas, nežinau, ar tai realu pasiekti. Logiškai mąstant tai puikus variantas ir tikrasis tvarumas. Vizija, mano manymu, tokia ir turėtų būti. O gal yra geresnių idėjų?
Tvarumas šiandien – labai gaji mada, kuria sekti nori visi, bet dažnai tik garsiai trimituojama ir niekas dėl to nesikeičia, o ne realiai galvojama apie kuo didesnę naudą gamtai ir pasauliui“, – svarstė verslininkas.
