„Ką reiškia darbuotojui šeši mėnesiai? Tai reiškia, kad apribojamos jo galimybės pasiimti būsto paskolą, apribojamos kitos finansinės galimybės. Nes žmogus, kol yra išbandymo laikotarpyje, yra tokioje neapibrėžtoje padėtyje, kur jam labai daug uždarytų durų. Jis turi laukti, kol periodas pasibaigs, kol taps tikruoju darbuotoju su visomis garantijomis ir galimybėmis“, – LRT radijui teigė I.Ruginienė.
„Akivaizdu, kad šis pasiūlymas yra bloginantis darbuotojų padėtį. Profesinės sąjungos yra tik už darbo sąlygų gerinimą“, – pridūrė ji.
Anot LPSK pirmininkės, kalbant apie tokią idėją, reikia prisiminti, kad įmonės pačios nusistato savo vadovų sąrašą, o vadovo sąvoka, pasak jos, yra „išplaukusi“. Tad, pabrėžė ji, toks pokytis neigiamai paveiktų nemažą dalį darbuotojų.
„Kai minime vadovą, visi įsivaizduoja, kad tai yra vienas direktorius, kuris atstovauja juridiniam vienetui. Jeigu kalbame apie realius direktorius, jiems yra visiškai atskiros taisyklės ir jiems taikomos visiškai kitos normos ir atšaukimo iš pareigų lengvesnė ir greitesnė galimybė. Bet jeigu kalbame apie vadovaujantį personalą, reikia pabrėžti, kad kiekviena įmonė nusistato vadovų sąrašą. Ir tas sąrašas gali būti ganėtinai ilgas“, – aiškino ji.
„Nustačius ilgesnį bandomąjį laikotarpį, galime pamatyti tokią situaciją, kad nemaža dalis darbuotojų atsiduria po vadovaujančio personalo sąvoka ir jiems staiga su tokiais pasiūlymais pablogėja darbo sąlygos“, – paminėjo ji.
Taip pat, I.Ruginienės manymu, argumentai dėl poreikio ilgiau testuoti ar tikrinti asmenį yra nepagrįsti. Anot jos, daugelis svarbias pareigas einančiųjų turi atrankas, testus ir tikrinimus, skirtus užtikrinti tinkamas asmenines savybes dar prieš bandomojo laikotarpio pradžią.
„Nežinau, kodėl neužtenka 3 mėn., nes praktika rodo, kad tai tikrai pakankamas laikotarpis išbandyti žmogų. Tuo labiau, jeigu tai yra rimta pareigybė, žmogus praeina daugybę atrankų ir testų ir galima jau tuo laikotarpiu nustatyti tinkamumą“, – teigė I.Ruginienė.
Tuo metu užsienio investuotojų asociacijos „Investors Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė tikina, kad trys mėnesiai yra nepakankamas laikotarpis išsiaiškinti „minkštąsias“ darbuotojo savybes. Taip pat, anot jos, per daug susitelkiama į patį 6 mėn. terminą.
„Pirmiausiai, ne šešis, o iki šešių. Lygiai taip pat, kaip dabar bandomasis laikotarpis yra iki trijų mėnesių, bet dauguma naudoja tris mėnesius. Ir pasiūlymas kilo, kai gavome pastebėjimus, kad per tris mėnesius neatsiskleidžia kai kurios žmonių savybės. Per tris mėnesius gali pamatyti, kad tai geras specialistas ir atlieka galbūt gerai darbą, bet „minkštąsias“ ir vertybines savybes ne visada pavyksta atskleisti“, – aiškino R.Skyrienė.
„Derybų metu aptariamos tokios sąlygos. Bandomasis laikotarpis gali būti šeši, keturi ar galbūt tie patys trys mėnesiai“, – pridūrė ji.
Ji paminėjo, kad ilgesnis bandomasis laikotarpis taip pat gali praversti ir darbuotojams, kuriems būtų suteikiama daugiau laiko nuspręsti dėl darbovietės tinkamumo.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad idėją dvigubai ilginti bandomąjį laikotarpį vadovaujančias pozicijas užimantiems darbuotojams buvo iškelta Investuotojų forumo. Tokio pokyčio poreikis buvo argumentuojamas teigiant, kad dabar įstatymuose numatytas terminas yra per trumpas įsitikinti, ar pasamdytas vadovas yra kompetentingas ir tinkamai tvarkosi su jam patikėtomis pareigomis.
Siūlymą pristatęs asociacijos „Investors‘ Forum“ darbo santykių grupės vadovas Ramūnas Petravičius teigė, kad tokia praktika taikoma kai kuriose užsienio valstybėse. Pasak jo, verslui leidus ilgiau vertinti pasamdytų vadovų tinkamumą, padidėtų mūsų šalies įmonių konkurencingumas.
Vis dėlto I.Ruginienė abejojo, ar toks Darbo kodekso pakeitimas turėtų prasmės. Anot jos, jeigu verslas norėtų ilgiau išbandyti samdomus asmenis, tam yra terminuotos darbo sutartys.
Šiuo metu Darbo kodeksas numato, kad bandomasis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai, tačiau Europos reglamentai leidžia iki šešių mėnesių terminą. Klausimą svarsčiusi Trišalė taryba sutarė, kad toliau dėl jo bus sprendžiama dvišalėse diskusijose tarp darbdavių ir darbuotojų atstovų.
