Ar tai nustebino? Ne, nelabai. Ar galėjo būti dar blogiau? Taip, nes pokyčiai buvo numatyti jau prieš kelerius metus ir juos atitolino tik prasidėjusi pandemija.
Oro balionų skrydžiams įvairūs apribojimai galioja ir daugelyje Europos šalių. Kai kuriuose miestuose oreiviams kilti išvis draudžiama, jiems tenka vykti į užmiestį.
Tokie ribojimai didžia dalimi susiję su saugumu, o jį lemia miesto dydis bei civilinės paskirties orlaivių skrydžių intensyvumas. Sunku net įsivaizduoti, kaip oro balionas galėtų saugiai išlaviruoti kur nors Frankfurto (Vokietija) oro uosto prieigose.
Skaičiavimai labai paprasti: kuo sparčiau plėsis didieji Lietuvos miestai ir kuo daugiau jų oro uostuose leisis lėktuvų, tuo mažiau laisvės liks karšto oro balionų pilotams.
Artėjant šių metų vasarai juos pasiekė žinia apie įsigaliojusias naujas skrydžių taisykles. Jose numatyta, kad karšto oro balionai galės kilti pagal iš anksto nustatytą planą iš specialių aikštelių esant tam tikrai vėjo krypčiai. Šiais ribojimais siekiama užtikrinti lėktuvų bei nuo vėjo krypties priklausančių oro balionų skrydžių saugą.
Daugeliui su aviacija nesusijusių žmonių naujosiose taisyklėse sunku įžvelgti kokių nors blogybių, tačiau oreiviai jų poveikį pajuto pirmosiomis dienomis ir svaidė prakeiksmus bendrovės „Oro navigacija“ darbuotojams, kurie dabar gali nuspręsti, ar leisti kilti oro balionui, ar ne.
Skrydžių vadovai pirmiausia turi užtikrinti civilinės aviacijos orlaivių skrydžių saugumą, todėl suprantama, kad jie visiškai nelinkę terliotis su oro balionais.
Didžiausią smūgį pajuto Vilniuje įsikūrę oreiviai. Jie suskaičiavo, kad nuo birželio pradžios oro balionų skrydžių sostinėje sumažėjo maždaug keturis kartus. Viso šių metų sezono kritimas gali siekti 50–70 proc.
Padangių gėlėmis vadinamus balionus dažniau regi Alytaus, Trakų, Birštono gyventojai, nes šiuose miestuose mažiau apribojimų ir skrydžių vadovai mažiau nervinasi matydami kylantį balioną.
O štai Kaunas – išskirtinis miestas oro balionų mėgėjų bendruomenėje, nes gali pasigirti nuosavu balionu, kurį miesto savivaldybė 2018-aisiais nupirko už 52 tūkst. eurų.
Pirmą kartą žalias jo kupolas su užrašu „Kaunas auga“ buvo išskleistas statant Vyčio paminklą prie Kauno pilies. Kauniečiams reginys suteikė gausybę gerų emocijų, tąkart žadėta kuo dažniau išpildyti jų svajonę pakilti į padangę.
Balionas „Kaunas auga“ saugomas S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome. Pernai jis kilo 25 kartus, šiemet – 7.
Pasak aerodromą prižiūrinčios savivaldybės įmonės „Parkavimas Kaune“ vadovo J.Limanausko, skrydžiai visiškai priklauso nuo oro sąlygų, o pramoga vienu metu skrendant 4 keleiviams kainuoja 500 eurų.
Kaune veikia 3 specialios aikštelės balionams kilti – Santakos parke, Neries krantinės parke ir prie Pažaislio vienuolyno.
Nors Santakos parkas itin patraukli vieta skrydžiams, jame galioja Kauno valdžios dar 2021 metais patvirtinti rinkliavos tarifai. Skrydžiai oro balionu prilyginti komerciniam renginiui ir vienam oro balionui nustatytas 200 eurų mokestis per metus arba 50 eurų – per mėnesį.
Ši rinkliava turbūt nėra nepakeliama našta, o štai naujųjų skrydžių taisyklių nepavyks pakeisti net turint neribotas finansines galimybes.
J.Limanausko nuomone, jos yra koreguotinos, nes skrydžius valdanti bendrovė „Oro navigacija“ bei karšto oro balionų pilotai naudojasi skirtingais meteorologiniais duomenimis, todėl ne visada sutampa skrydžio pradžios informacijos bei sąlygų tinkamumo vertinimas.
Taisyklės mažina galimybių oro balionams pakilti Kaune, todėl oro balionų pilotai renkasi pakilimus toliau nuo miesto, o tai ženkliai sumažina galimybes pamatyti balioną „Kaunas auga“, skrendantį virš Kauno.
Pozityvumu garsėjantys oreiviai vilties nepraranda – jie dar tikisi būti išgirsti.
