Šiuo Seimo šių metų gegužės 18 d. priimtu dokumentu siekiama užtikrinti kurortų ir kurortinių teritorijų ilgalaikę, tolygią ir darnią plėtrą, finansavimo šaltinius, unikalios rekreacinės aplinkos ir gamtinių gydomųjų veiksnių racionalų naudojimą ir išsaugojimą. Taip pat siekiama sudaryti sąlygas kurortinio sveikatinimo paslaugų, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų plėtrai, turizmui.
Seimo priimtas įstatymas nustato valstybės bei savivaldybių institucijas, atsakingas už kurortų ir kurortinių teritorijų darnų vystymą.
Kaip numatyta įstatyme, kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga. Kitoms gyvenamosioms vietovėms kurorto statusą galės suteikti ir panaikinti Seimas Vyriausybės teikimu.
Kurorto statusas gali būti suteikiamas tik visai gyvenamajai vietovei, o kurortinės teritorijos statusas gali būti suteikiamas vienai arba besiribojančioms kelioms gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims. Kurortinės teritorijos statusą galės suteikti ir panaikinti Vyriausybė savivaldybės tarybos siūlymu. Gyvenamoji vietovė ar jos dalis, kuriai siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, turi atitikti Vyriausybės nutarimu nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Kurorto ar kurortinės teritorijos atitiktį šiems reikalavimams vertins ir prižiūrės Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Įstatyme reglamentuojama, kas yra kurortas: „Gyvenamoji vietovė, kurioje yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gamtinių gydomųjų veiksnių, rekreacinių teritorijų, vandens telkinių, išplėtota specialioji infrastruktūra šiems veiksniams naudoti gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms ir kuriai įstatymu suteiktas kurorto statusas“.
Kurortinė teritorija – „gyvenamoji vietovė ar jos dalis (gyvenamosios vietovės ar jų dalys), kurioje (kuriose) yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir specialioji infrastruktūra šiems ištekliams naudoti sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms ir kuriai Vyriausybės nutarimu suteiktas kurortinės teritorijos statusas“.
Kurortai ir kurortinės teritorijos galės gauti finansavimą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, iš ES ir kitų tarptautinių finansinės paramos lėšų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija finansuos kurortologinius tyrimus ir jiems skirtus renginius (konferencijas, simpoziumus ir pan.).
Įstatyme kalbama ir apie Aplinkos ministeriją, kuri organizuos pajūrio juostos ir vidaus vandenų tvarkymo programos priemonių įgyvendinimą kurortuose ir kurortinėse teritorijose ir turės užtikrinti šių priemonių kasmetinį tikslinį finansavimą.
Įgyvendinant nacionalinę kurortų ir kurortinių teritorijų politiką, savivaldybės, kurių teritorijoje yra kurortas ar kurortinė teritorija, galės gauti papildomų pajamų, kurios apskaičiuojamos, vadovaujantis savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu.
Naujas įstatymas suteikia galimybę savivaldybei, į kurios teritoriją patenka kurortas ar kurortinė teritorija, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindu Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka ieškoti investuotojų rekreaciniams objektams statyti.
Kurortams skirtą įstatymą inicijavęs parlamentaras Mindaugas Skritulskas sako, kad tai vienas bendras teisės aktas, nustatantis vientisą ir tikslingą kurortų ir kurortų teritorijų teisinį reglamentavimą Lietuvoje.
„Iki šiol šią sritį Lietuvoje reguliavo atskiri teisės aktai, kurie nebuvo tikslingai nukreipti į kurorto ir kurortinės teritorijos statusą turinčių savivaldybių aiškų reglamentavimą, nebuvo pabrėžiama kurortų svarba turizmui Lietuvoje, išskirtinumas ir savarankiškumas. Nors kurortai yra neatsiejama Lietuvos įvaizdžio ir turizmo dalis, nebuvo pakankamai atsižvelgiama į šių vietovių išskirtinumą ir sukuriamą ekonominę naudą“, – sako M.Skritulskas.
Anot jo, apie atskirą kurortų ir kurortinių teritorijų vystymą reglamentuojantį įstatymą bei jo reikalingumą buvo kalbama bemaž 30 metų. Tokios šalys kaip Vokietija, Austrija, Bulgarija, Estija, Latvija, Lenkija, Prancūzija, Slovakija turi nacionalinius kurortų veiklą reglamentuojančius įstatymus.
M.Skritulskas atkreipia dėmesį ir į istorinius faktus. „Lietuvos kurortų įstatymas buvo priimtas 1932 m., kitais metais buvo išleistos taisyklės šiam įstatymui vykdyti, kas labai paskatino tiek naujų, tiek esamų kurortų plėtrą. Kurortų statusą norėjo gauti 33 Lietuvos miestai, miesteliai ir vietovės iš 30 apskričių. Tokiai mažai šaliai 33 kurortai 1932 m. iš tiesų yra gana fenomenalus istorinis faktas“, – sako vienas iš įstatymo autorių M.Skritulskas.
Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymą Seimas priėmė šių metų gegužės 18 d. Šį dokumentą vienbalsiai palaikė 105 Seimo nariai.
