Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos pranešime žiniasklaidai rašoma, kad Lietuvoje dirba tik trečdalis darbingo amžiaus asmenų su negalia, o jų integracija į darbo rinką vis dar kelia daug iššūkių. Vis dėlto negalią turinčių asmenų įdarbinimas Lietuvoje ir pasaulyje sulaukia vis daugiau dėmesio tiek etikos, tiek ekonominiu požiūriu. Pripažinti vertę, kurią darbovietei suteikia kolegos su negalia – itin svarbus žingsnis, siekiant kurti įtraukią visuomenę.
Gerinti situaciją šalyje jau pasiryžusios ne tik organizacijos, bet ir pati valstybė – nuo kitų metų įstatymo nustatyta tvarka Lietuvoje įvedamos laikinos kvotos.
Valstybės ir savivaldybės įstaigose, įmonėse, akcinėse bendrovėse, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosiose įstaigose, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti kapitalo dalis suteikia 1/2 ar daugiau balsų, darbuotojų su negalia skaičius turės sudaryti ne mažiau nei 5 procentus bendro darbuotojų skaičiaus, kai organizacijoje yra 25 ir daugiau darbuotojų. Ši nuostata galios iki 2028 m. sausio.
Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos projektų koordinatorė Aistė Brazdžiūnaitė komentuoja, kad yra sveikintina, jog asmenų su negalia įdarbinimą mėgina skatinti ir valstybė, tačiau tai – tik pirmas svarbus žingsnis.
„Priklauso, kaip jos bus įgyvendinamos. Kvotos gali paskatinti daugiau pagalvoti, kaip ir kur ieškome darbuotojų, taip pat – kokios darbo vietos yra dabar ir kokios turi būti, kad taptų patrauklios įvairesniam žmonių ratui. Šis įdirbis, kuriant įtraukią darbovietę, liktų ir kvotai nustojus galioti. Įdomu būtų išgirsti, kaip viešojo sektoriaus organizacijos ruošiasi šiems pokyčiams ir ką daro jau dabar, kad galėtų įgyvendinti šiuos įsipareigojimus“, – mąsto A. Brazdžiūnaitė.
Kai Lietuvos įvairovės chartijos asociacija gegužę paskelbė rengsianti atvirą sesiją apie darbo vietų pritaikymą kolegoms su negalia, per kelias dienas į ją užsiregistravo daugiau nei 300 dalyvių. Tai rodo, kad tema darosi vis aktualesnė, o įmonėms bei organizacijoms tampa vis svarbiau užtikrinti įvairovę ir įtrauktį.
A. Brazdžiūnaitės teigimu, Lietuvos organizacijos jau domisi, kaip kurti darbovietę, kurioje asmenys su negalia justųsi oriai, tačiau jų integracija į darbo rinką išlieka opia problema.
„Lietuvoje dirba tik trečdalis darbingo amžiaus asmenų su negalia, o Europos Sąjungoje – apie pusė, todėl dar tikrai yra, kur tobulėti“, – pripažįsta Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos atstovė.
