Draudžia parduoti
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, daugiausia salmonelėmis užkrėstos vištienos Lietuvos rinkoje buvo aptikta 2020 metais – net 170,88 tonos.
Vėliau šis kiekis gerokai sumažėjo. 2021-aisiais uždrausta realizuoti apie 119 tonų užterštos paukštienos, pernai – 49,57 tonos.
Bet šįmet užkrėstos paukštienos vėl ėmė daugėti. Iki gegužės vidurio per Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF) paskelbti 9 pranešimai dėl nesaugios paukštienos (su salmonelėmis), uždrausta realizuoti daugiau nei 35 tonas.
Skaičiai – įspūdingi
VMVT neskelbia, kokia dalis paukštienos atkeliavo iš Lenkijos. Bet ta pati RASFF sistema rodo, jog šios šalies tiekėjai ar gamintojai po didinamuoju stiklu patenka dažniausiai.
RASFF duomenimis, kaip ir 2021 m., pernai dažniausiai numatytų reikalavimų neatitiko produkcija iš Lenkijos – buvo užfiksuota net 312 lenkiškos kilmės maisto ir pašarų kokybės ir saugos pažeidimų. Daugiau nei pusė pranešimų – 190 – dėl nesaugios lenkiškos produkcijos buvo susiję su paukštiena ir salmonelių tarša.
VMVT teigimu, 2022 m. gamybos įmonėse ir rinkoje mikrobiologiniams tyrimams buvo atrinkti 747 šviežios paukštienos ir jos produktų mėginiai, iš jų 48-iuose buvo nustatytos salmonelės.
„Visi uždrausti netinkami vartoti ar nekokybiški maisto produktai privalo būti saugiai sunaikinti griežtai kontroliuojamose utilizavimo įmonėse.
Nustačius, jog nesaugūs produktai galėjo būti išplatinti ir kitose ES šalyse, jos apie tai informuojamos per RASFF sistemą“, – aiškino VMVT.
Mėgino net bylinėtis
Salmonelėmis užkrėstos paukštienos importuotojai ne visada sutinka su jiems taikomomis sankcijomis.
Dar 2018 metais VMVT patikrino bendrovės „Romega“ iš Lenkijos atgabentą paukštieną ir rado joje salmonelių. Tas pat nutiko ir 2019-aisiais. Šia produkcija buvo uždrausta prekiauti.
Tačiau „Romega“ pateikė teismui skundą dėl šių sprendimų ir prašymą kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą (ESTT) dėl išaiškinimo.
Įmonės teigimu, ES reglamente nėra nurodyti visi draudžiamų rūšių mikroorganizmų pavadinimai, todėl mėsa su tokiomis bakterijomis neva galima prekiauti.
Vis dėlto pernai vasarop ESTT paskelbė, jog VMVT buvo teisi uždraudusi pardavinėti paukštieną su salmonelėmis.
Tiesa, lenkišką mėsą importuojančių įmonių vadovai dėl to turi savo argumentų, nors ir skambančių keistokai.
Dar 2020 m., kai kelių bendrovių gaminiuose buvo rasta salmonelių, Kauno rajone esančios „Alevistos“ vadovas Algirdas Prochorskis agentūrai BNS piktinosi, kad paukštienoje, kaip ir kitokioje mėsoje, vaisiuose ar daržovėse, būna bakterijų, o Lietuvos augintojai neva užsakinėja, kad būtų tiriami tik importuotojai. Tada A.Prochorskis teigė, kad net ir nustačius taršą bakterijomis paukštiena perkama iš tų pačių tiekėjų.
„Kiek mirę, kiek apsinuodiję? Nė vienas“, – tuomet aiškino verslininkas.
Vartotojų įpročiai keičiasi
VMVT jau anksčiau sugriežtino paukštienos kontrolę.
Tarnybos interneto puslapyje nuolat skelbiama apie nesaugias jos partijas, apie įmonėse nustatytus pažeidimus, yra ir nepatikimų maisto tvarkytojų sąrašai.
„Vartotojai pradėjo atsakingiau rinktis perkamą paukštieną.
Pagrindiniu kriterijumi tampa ne vien kaina, bet pirmiausia produkcijos sauga ir kokybė. Vartotojai, pirkdami paukštieną, atkreipia dėmesį į produkcijos gamintoją, kilmę“, – „Lietuvos rytui“ teigė VMVT.
Besikeičiančius pirkėjų įpročius stebi ir prekybininkai. Kaip sakė prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, visa šviežios mėsos ir jos gaminių kategorijos struktūra šiame tinkle pastaraisiais metais iš esmės peržiūrėta atlikus tiek asortimento, tiek užsakymų planavimo ir kokybės kontrolės pokyčius.
„Esame įdiegę naujus standartus ir taikome aukščiausius reikalavimus tiekėjams dėl mėsos kokybės. Aukštą mėsos kokybę vertina ir klientai, stebime reikšmingą šviežios mėsos kategorijos augimą.
Matome, kad pirkėjai teikia pirmenybę lietuviškai vištienai, – palyginti su ankstesniais metais, mūsų prekybos tinkle jos parduodama daugiau.
Reaguodami į pirkėjų poreikį asortimente didiname būtent lietuviškos vištienos dalį, sveriamos šviežios mėsos vitrinose prekiaujame tik lietuviška vištiena. Nuolat palaikome kontaktą tiek su Lietuvos gamintojais ir perdirbėjais, tiek su užsienio šalių partneriais“, – sakė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Rimi“ iš viso nepardavinėja užsieninės paukštienos. „Itin vertiname lokalumą ir darnų vystymąsi, tad prekiaujame tik Lietuvoje užauginta vištienos produkcija.
Pastebime, kad ir mūsų klientams svarbi šios produktų kategorijos kilmės šalis, taip pat matome ir kokybinius jos skirtumus, pavyzdžiui, spalvos, skonio.
Taip pat tikime, kad norint plėtoti tvarų verslą ir puoselėti aplinkosaugą svarbu, jog produktai būtų kuo šviežesni ir atvežti iš netoliese esančių ūkių“, – teigė „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė.
Lietuvoje galioja kitokie standartai
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzinas teigė suprantantis, kodėl lenkišką produkciją įsileidžia verslas – ji tiesiog yra pigesnė. „Tačiau Europoje būdama žemiausios kainos lyderė, Lenkija nėra kokybės lyderė“, – sakė jis.
Asociacijos vadovas priminė, kad, priešingai nei daugiausia ES vištienos užauginančioje Lenkijoje, Lietuvoje visi salmonelės tipai yra laikomi žalingais.
„Mūsų gamintojų į rinką tiekiama vištiena atitinka aukštus, Skandinavijoje įprastus kokybės standartus. Reikia suprasti ir tai, kad Lietuvoje dažnai remiamasi uždara gamybos grandine, kai gamintojas atsako už visus jos etapus, įskaitant ir paukščių auginimą.
O Lenkijos paukštienos ūkiai yra decentralizuoti – dalis įmonių mėsą tik perdirba, bet jos neaugina. Taigi, tokie perdirbėjai negali užtikrinti atsekamumo, o už siūlomų sąlyginai mažesnių kainų dažnai slypi prastesnės paukščių auginimo ir jų mėsos apdorojimo sąlygos“, – teigė G.Kauzonas.
