„Atsižvelgiant į visus geopolitinius iššūkius, į energetikos ir resursų kainų šoką, valstybinių įmonių sektorius augo ir uždirbo apie 6,4 mlrd. eurų pajamų, kas sudarė bemaž 10 proc. šalies BVP ir tai yra rekordiniai skaičiai, nes praėjusiais metais dalis BVP buvo 6,4 proc. Uždirbtos pajamos augo 81 proc. ir pajamas daugiausiai augino energetika – „Ignitis grupė“ pajamas augino 2,5 mlrd. eurų.
Tai yra rekordinis augimas“, – ketvirtadienį kasmetiniame VVĮ ir SVĮ veiklos rezultatų pristatyme teigė G. Makšimas.
Anot VKC atstovo, VVĮ indėlis į valstybės biudžetą, įskaitant dividendus, pelno įmokas ir kitus netipinius mokesčius, padidėjo beveik 30 proc. ir siekė 240 mln. eurų, kas beveik 40 mln. eurų viršijo prognozes. Anot jo, šis indėlis auga jau ketverius metus ir yra tikimasi, kad tokios tendencijos išliks.
„Tikrai su augančiu pelningumu didėja ir VVĮ indėlis į biudžetą. Džiugu, kad jis nuosekliai didėja pastaruosius 4 metus. Ir nemaža dalis tame yra gerosios valdysenos praktikų indėlis. Tikimės, kad ši tendencija išliks ir toliau. Ir VVĮ prisidės prie valstybės biudžeto ir grąžos akcininkams, ne tik per dividendus, bet ir per aukštos kokybės paslaugas visiems šalies gyventojams“, – sakė jis.
„VVĮ savo paskirtais dividendais ir pelno įmokomis šiemet biudžetą papildė 189,5 mln. eurų. ir dar beveik 50 mln. eurų kitų, netipinių mokesčių“, – paminėjo jis.
Pasak VKC pateiktų duomenų, didžiausius grynojo pelno prieaugius skaičiuoja „Ignitis grupė“ (išaugo 133,3 mln. eurų), Valstybinių miškų urėdija (84,2 mln. eurų), AB „Klaipėdos nafta“ (58,1 mln. eurų), Lietuvos paštas (11,3 mln. eurų), Ignalinos atominė elektrinė (7,4 mln. eurų). Visgi, anot G. Makšimo, daugiausiai valstybės biudžetui sunešė Valstybinių miškų urėdija.
„Antri metai iš eilės, kai visą indėlį į valstybės biudžetą neša Valstybinė miškų urėdija, kas yra džiugu. Nes keletą metų iki tol pagrindiniai vėliavnešiai buvo energetikai. Du metai iš eilės energetikai atsilieka ir manome, kad konkurencija galėtume paskatinti indėlio į valstybės biudžetą augimą“, – aiškino G. Makšimas.
Tuo metu, anot pateiktos informacijos, pelno kritimą patyrė: „Epso-G“ įmonių grupė (mažėjo 82,3 mln. eurų), „Lietuvos geležinkelių“ grupė (22,3 mln. eurų), Registrų centras (11,4 mln. eurų), Lietuvos radijo ir televizijos centras (11,3 mln. eurų), Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (10,3 mln. eurų). Bet, anot VKC atstovo, bent „Epso-G“ ir „Lietuvos geležinkelių“ grupių netektys yra patirtos dėl geopolitinių ir ekonominių faktorių.
„Įmonių „Epso-G“ grupės didžiausias neigiamas pokytis ir jis iš esmės susijęs su išaugusiomis energetinių išteklių – elektros energijos ir dujų, kainomis. Ir su išaugusiomis elektros energijos ir dujų sąnaudomis savoms ir technologijų reikmėms. Geležinkelių prasto rezultato priežastis žinome visi“, – sakė jis.
Taip pat G. Makšimas paminėjo, kad iš nuostolingų įmonių po truputį traukiasi „Klaipėdos nafta“, kurios nuostolis sumažėjo nuo 64 mln. eurų iki 6 mln. eurų.
„Bendrovės „Klaipėdos nafta“ grynasis nuostolis sumažėjo nuo 64 mln. iki 5,9 mln. eurų. Tai efektyvus išėjimas iš nuostolių srities. Ir tam įtakos turėjo 26 proc. augusios pardavimo apimtys ir mažėjusios pardavimo sąnaudos“, – sakė jis.
Iš viso 2022 metų pabaigoje veikė 45 VVĮ, kuriose dirbo 26,9 tūkst. darbuotojų. Per metus jų sumažėjo 8,2 proc.
