Apie tai jis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“.
Viskas vyksta ciklais
„Norime gyvenime visada gauti aiškius atsakymus, bet nėra viskas taip paprasta. Niekas negali pasakyti, kokia bus krizė, kiek kris ir kas bus po to. Bet nemanau, kad krizė bus tokia, kokią matėme 2009–2010 m.“ – teigė R.Dargis.
Jo manymu, dėl esamos šalių ekonominės situacijos iš dalies yra kaltas Europos Centrinis Bankas (ECB), šis turėtų būti kur kas lankstesnis ir greičiau reaguojantis į pokyčius.
„Ilgą laiką mus maitino pigiais pinigais ir dabar ECB per staigiai užtraukė rankinį stabdį. Be abejo, poveikis ekonomikai yra realus.
Vyriausybės turėtų tampriau dirbti su centriniais bankais, nes dabar matysime dideles pasekmes. Bijau, kad gali prasidėti nedarbo banga. Kalbu ne apie Lietuvą, o visą Europos Sąjungą (ES). Bijau, kad gali prasidėti kapitalo nutekėjimas, nes šiandienė situacija pasauliui nėra lengva, o konkurencija vyksta tarp didžiulių regionų – Azijos, Šiaurės Amerikos, Europos.
Jei mes būsime nustekenti, atsigavimas truks ilgiau, kelias bus sunkesnis, o į lentynas grįžti su savo produktais ir konkuruoti bus nelengva. Valstybių centriniai bankai, Vyriausybės, finansų ministerijos, ES ekonomistai turėtų pažvelgti plačiau, galvoti, ką daryti su palūkanomis, kad nenustekentume ekonomikos“, – kalbėjo verslininkas.
Jis pabrėžė, kad daugelis pokyčių dėl tam tikrų priimtų ekonominių sprendimų jaučiami ne iš karto, turi praeiti šiek tiek laiko. Visi iš pagreičio dar dirba ir gyvena taip, kaip anksčiau.
„Bet dabar jau žmonės atideda baldų pirkimus. Poreikis yra, bet pirkimai atidedami.
Tas pats vyksta ir su NT. Vilniaus mieste būsto poreikis siekia 6 tūkst. būstų per metus. Bet praeitą mėnesį pardavėme 150 butų. Jei pardavimai vyks tokiu greičiu, šiemet parduosime tik 1,5 ar 2 tūkst.“ – pasakojo pašnekovas.
Anot jo, kai infliacija sumažės, vėl taps lengviau pasiimti paskolas, būstų pirkimai pajudės.
„Viskas vyksta cikliškai. Gyvenime jau mačiau 4 mažesnes ar didesnes krizes, bet ateina laikas ir viskas praeina, o tada – augimo periodas“, – ramino R.Dargis.
Specialistų trūks?
R.Dargis nerimauja ir dėl specialistų trūkumo. Ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys su tuo susiduria, ieško būdų, kaip prisitraukti talentų, kuriančių pridėtinę vertę.
„Rimvydas Valatka pasakojo, kad jo sūnėnas laikys fizikos egzaminą Kretingoje, o ne Palangoje, kurioje baigė mokyklą. Iš pradžių net pagalvojau, kad galbūt mokiniai yra išskirstomi po mokyklas dėl objektyvesnių vertimų, bet pasirodo, kad Palangoje tiesiog nėra kur laikyti egzamino, nes tik trys mokiniai tėra pasirinkę laikyti fizikos egzaminą.
Tai kur mes važiuojame?
Tai – labai rimta. Mes darbą dirbtiniu intelektu įsivaizduojame kaip kasdienybę ir tai jau prasidėjo, vykdome robotizaciją, skaitmenizaciją, bet žmonės neturi skaitmenos, fizikos pagrindų. Mums reikia tuo labai susirūpinti.
Dabar nuvažiavęs į mokyklas girdžiu, kad absoliuti dauguma mokinių nori tapti „influenceriais“. Smagu, bet sunkiai tikiu, kad 90 proc. Lietuvos abiturientų jais taps. Reikia dirbti, mokytis kitų profesijų, patys pramonininkai turi daugiau dirbti, rodyti, kokį kelią mokiniai gali pasirinkti“, – kalbėjo R.Dargis.
