Tokie „ankstyvieji paukšteliai“, atėjus ataskaitų teikimo laikui, išvengs panikos, nežinomybės ir papildomų išlaidų.
„Pradedame gerokai anksčiau, nes tai yra tikrai ne toks darbas, kurį galima kaip sprintą padaryti. Tai yra maratonas“, – teigia kredito unijos RATO Kredito rizikos valdymo ekspertas Povilas Petrauskas. Nors ši įmonė dar nepatenka į sąrašą organizacijų, kurioms jau reikia ar artimiausiu metu reikės teikti tvarumo duomenis, šie finansų sektoriaus atstovai jau dabar imasi pasiruošimo darbų, renka duomenis, nes jų apimtis nemenka.
Šiam procesui būtina tinkamai pasiruošti, nes klaidos gali brangiai kainuoti – ne tik finansine, bet ir reputacijos prasme. „Mes norime būti ta įmonė, kuri daro realius veiksmus. Ir tie veiksmai turi būti pamatuoti. Nenorime nusistatyti rodiklių, kurie gali mus į „žaliojo manipuliavimo“ sritį nublokšti. Tvarumo ataskaita yra ne tik gražus informacijos atskleidimas partneriams ir klientams, bet ir puikus įrankis visų pirma mums patiems.“
Europos Komisija žada artimiausiu metu paskelbti standartus, pagal kuriuos tvarumo duomenis turės teikti skirtingo dydžio įmonės. Kol to nėra, verslas pats renkasi, kuriais tarptautiniais standartais ar gairėmis remtis. Lietuvoje populiariausi yra Pasaulinė ataskaitų teikimo iniciatyva – GRI (angl. Global Reporting Initiative) ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai. Taip pat dažna įmonė renkasi Aplinkos, Socialinius ir Valdysenos veiksnius – ESG (angl. Environmental, Social and Governance) – kaip pagrindą tvarumo duomenims rinkti ir skelbti.
„Mes esame pasirinkę GRI, kaip ir turbūt dauguma įmonių, kurie jau teikia tvarumo ataskaitas. Tie standartai yra gana aiškūs, yra konkretūs rodikliai. Bet yra ir sričių, kurioms palikta daugiau laisvos erdvės. Pavyzdžiui, etikos kodekso informacijos atskleidimas neturi konkretaus rodiklio. Todėl čia irgi turime iššūkį, kaip tą pateikti“, – įžvalgomis apie tarptautinius standartus dalijasi RATO Kredito rizikos valdymo ekspertas P.Petrauskas.
Aiškumo įneštų standartai
RATO Administracijos vadovo pavaduotoja Jurgita Bliumin pripažįsta, kad aiškūs ir vienodi standartai gerokai palengvintų duomenų rinkimą ataskaitai. Tačiau kol kas įmonės turi suktis pačios.
Sąžiningai besiruošiančiam verslui tai gali būti ir puiki galimybė labiau pasigilinti, turėti pakankamai laiko pokyčiams ir nesigundyti noru pasirodyti geresniais, kur paslysta ne vienas verslas šiandien.
„Paprasčiau būtų, jeigu sakytų: „yra lentelė, supildote a b c d, ir viskas“. O dabar turi sugalvoti, ką atskleisi, kaip pamatuosi. Mes turime prabangą laiko prasme, nes mes dar tik ruošiamės“, – apie privalumą turėti bent porą metų ataskaitos rengimui pasakoja RATO Administracijos vadovo pavaduotoja J.Bliumin.
„Ir kita priežastis, kodėl laukiama bendrų standartų – sunku kartais palyginti įmones, nes jos pasirenka skirtingus standartus ir rodiklius, kuriuos atskleidžia. Kita vertus, tie, kurie domisi, jau pradeda suprasti ir atskirti, kur yra tas vadinamasis „greenwashing‘as“, o kur jau rimtas požiūris į tvarumą.“
Mažos įmonės Lietuvoje linkusios sumenkinti savo vaidmenį tvarume. Tačiau ėmus domėtis, kas apima sąvoką „tvarumas“ versle, dažnai paaiškėja, kad tie pokyčiai nėra jau tokie nepasiekiami.
„Nors 17-ka Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų atrodo labai globalūs ir prie jų maža kredito įstaiga tokioje šalyje kaip Lietuva nelabai kuo gali prisidėti, vis tiek manome, kad yra, ką galime padaryti.
Tie 17 tikslų skaidosi į uždavinius ir rodiklius. Ir būtent žiūrint į rodiklius, mes matome, kad galime prisidėti prie kovos su klimato kaita, prie ekonomikos augimo bei atsinaujinančios energetikos skatinimo. Juk mūsų kredito unija, išduodama paskolą atsinaujinančiai energetikai, skatina švarią energiją. Išduodami paskolą naujam verslui, irgi prisidedame prie ekonomikos augimo“, – teigia P.Petrauskas.
„Vienas iš Jungtinių Tautų tikslų yra mažinti skurdą. Atrodytų, kaip mes galime tai pakeisti? Tačiau šiandien juk visi suvokiame, kad kuo labiau žmogus yra finansiškai apsiskaitęs , turi žinių ir patirties, tuo didesnė tikimybė, kad jis ir su pinigais dirbs efektyviau ir neprisiims per daug įsipareigojimų ir paskolų“, – apie finansinio raštingumo svarbą kalba RATO Administracijos vadovo pavaduotoja J.Bliumin.
„Žmonės yra edukuoti, gauna vis įvairesnes paslaugas ir procesai spartėja. Tarkime, dabar paskolą žmogus gali greičiau gauti, nes ir rizikos vertinimai vyksta greičiau. Vis didėjantis naudojimasis elektroninėmis banko paslaugomis yra tvarumo dalis. Mes gal ne visada tai įvertiname, bet Lietuva yra tikrai aukštame lygyje. Ir taip mes prisidedame prie skurdo mažinimo.“
Rizikų įsivertinimas
Vienas iš svarbiausių tikslų, kam skirtos tvarumo ataskaitos, yra siekis, kad įmonės įsivardytų su tvarumu susijusias rizikas, jas įsivertintų, atskleistų, kaip jas valdo, ir gebėtų prisitaikyti prie galimų pokyčių.
„Bankai ir apskritai kredito įstaigos yra neatsiejamos nuo rizikos valdymo kontrolių ir rizikos valdymo kultūros“, – teigia RATO Kredito rizikos valdymo ekspertas P.Petrauskas. Nors finansines paslaugas teikiančioms įmonėms rizikų vertinimas – kasdienybė, RATO kredito unijos atstovai tikina, kad atsiradus tvarumo sąvokai jų organizacijoje, rizikų vertinimo suvokimas prasiplėtė.
„Tvarumas mums – ne prievolė, o galimybė geriau įsivertinti visas rizikas. Taip, mes nesame Kalifornijoje ar kokioje Afrikos valstybėje, bet pastarieji metai rodo, kad klimato kaita turi padarinių: didesnės kaitros ir stipresnės liūtys. Tai yra aplinkosaugos rizika. Mes turime įsivertinti, ar klientas bus pajėgus grąžinti paskolą, net jeigu jį užkluptų tokios stichinės nelaimės, ir tuo pačiu padėti jiems nuo šių rizikų apsisaugoti“, – sako kredito rizikos valdymo ekspertas.
Kadangi dabar reikia įsivertinti ir su tvarumu susijusias rizikas, klientai iš finansinių įstaigų sulaukia papildomų klausimų ar prašymų pateikti daugiau dokumentų. Tačiau RATO kredito unijos atstovai tikina, kad tai verslui netaps našta, o greičiau jau virs papildomu saugikliu ir net galimybe gauti paskolas palankesnėmis sąlygomis.
„Geresnės finansinės sąlygos „žalioms paskoloms“ yra ne tik pas mus, bet ir tikriausiai daugumoje finansinių įstaigų ir tai yra normalu, nes investuojama į ilgalaikius projektus. Visos energetikos krizės, prasidėjusios pernai, irgi parodė, kad tai apsimoka“, – „žaliųjų paskolų“ privalumus vardija RATO Administracijos vadovo pavaduotoja J.Bliumin.
„Mes skatiname savo klientus, tiek žmones, tiek verslą, kuriant projektą, apsvarstyti visus „už“, kurie galbūt šiek tiek pabrangintų projektą, bet jis įgytų ilgaamžiškumo. Tokiais atvejais nauda bus ne tik mums, kaip RATO kredito unijai, klientams, bet ir visuomenei.“
„Klientams, prašantiems paskolos, tai gali skambėti kaip perteklinis dokumentų ir informacijos prašymas. Tačiau to nebus, nes mes tiesiog norime įvertinti, ar mūsų klientas, gavęs paskolą, bus pasiruošęs su tvarumu susijusioms rizikoms. Todėl mes tiesiog galbūt užduosime kelis papildomus klausimus, kad galėtume tikrai pilnai įsivertinti“, – teigia RATO Kredito rizikos valdymo ekspertas P.Petrauskas. „Mūsų klientai yra supratingi ir tiek mes, tiek jie supranta, kad nėra antros Žemės ir mes visi bendrai turime susiimti ir pakeisti savo mąstyseną.“
Kas turi būti sukurta ir veikti įmonėje, kad ji galėtų vadintis tvaria? Nuo kokių veiksmų pradėti virsmą į tvarią organizaciją? Su kokiais tvarumo įgyvendinimo iššūkiais dažniausiai susiduria įmonės Lietuvoje? Atsakymus į šiuos klausimus išgirsite lrytas.lt laidoje „Tvarumo kodas“.
