Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad šios gairės yra svarbios tęsiant 2017 metais pradėtą šio sektoriaus vystymą ir siekiant, kad įgautas „Fintech“ pagreitis ir ankstesnis įdirbis būtų panaudoti tolimesnei plėtrai ir Lietuvos pripažinimo siekimui.
„Per pastaruosius šešerius metus šalyje pasiekėme tikrą „Fintech“ sektoriaus proveržį, o šio sektoriaus tolesnė kokybinė plėtra yra vienas iš mūsų prioritetų. Todėl siekiame ne tik stiprinti Lietuvos kaip regioninio finansinių technologijų centro poziciją, bet keliame tikslą, kad mūsų šalis būtų visuotinai pripažįstama kaip Europos aukštos pridėtinės vertės „Fintech“ centras.
Kartu su partneriais parengtos šio sektoriaus plėtros gairės numato esminius darbus, reikalingus šio tikslo įgyvendinimui“, – pasirašyme teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Man atrodo, kad stengiamės dirbti, kad tas įdirbis iš anksčiau būtų panaudotas ir užbrėžti gairės leistų siekti geresnių rezultatų“, – pridūrė ji.
Šiose gairėse numatoma, kad sektorius per artimiausius penkerius metus turėtų vis sparčiau vystytis pagal numatytas penkias svarbiausias kryptis: kokybinės „Fintech“ sektoriaus plėtros Lietuvos skatinimas, inovatyvių sprendimų pritraukimas iš užsienio, turimų Lietuvos „Fintech“ kompetencijų stiprinimas, Lietuvos, kaip saugios ir patikimos jurisdikcijos stiprinimas, tarptautinis Lietuvos atpažinimas ir pripažinimas, kaip Europos „Fintech“ centro.
„Gairių ir jų įgyvendinimo plano parengimas bei derinimas subūrė geriausius šalies ekspertus, rinkos ir Lietuvos institucijų atstovus, o bendro darbo rezultatas – dokumentas, kuris brėžia ilgalaikius nacionalinius ir tarptautinius tikslus visam sektoriui“, – teigė G. Skaistė.
Tikimasi, kad plėtimasis šiomis kryptimis užtikrins, jog Lietuva būtų visuotinai atpažįstama kaip Europos aukštos pridėtinės vertės „Fintech“ centras.
Finansų ministrė paminėjo, kad prognozuojama, jog „Fintech“ sektoriaus pajamos iki 2030 metų auks ii 6 kartų ir sieks 190 mlrd. dolerių vertę. Toks augimas, pasak jos, suteiksiantis daug galimybių ir Lietuvoje veikiančioms bendrovėms.
„Pasauliniu mastu „Fintech“ pajamos galėtų augti iki pusantro trilijono dolerių, kas bus fiksuojama 2030 m. Ir didžiausias augimas prognozuojamas Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybėse, antroje vietoje – Šiaurės Amerika. Trečioje vietoje Europa, kur metinės „Fintech“ pajamos galėtų augti 5,5 karto, iki 190 mlrd. dolerių. Ir natūralu, kad tai galimybių langas Lietuvoje veikiančioms „Fintech“ bendrovėms“, – aiškino ministrė.
Lietuvos „Fintech“ sektoriuje šiuo metu dirba daugiau nei 7000 žmonių, pernai sektorius pritraukė 67,9 mln. eurų investicijų.
Artimiausių penkerių metų „Fintech“ sektoriaus plėtros Lietuvoje gairės yra svarbios finansinių technologijų ekosistemos plėtrai bei licencijuotiems dalyviams, technologinėms įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir daugeliui kitų.
Finansų ministerija siekia užtikrinti tarptautinių investuotojų ir talentų pritraukimą
Anot Finansų ministerijos, skatinant kokybinę sektoriaus plėtrą, institucija išanalizuos įmonėms kylančias kapitalo pritraukimo problemas ir, esant poreikiui, pasiūlys galimus sprendimo būdus – pavyzdžiui, pritraukiant tarptautinius investuotojus, didinant INVEGOS paramos verslui priemonių apimtį ar geriau išnaudojant Europos Sąjungos ir kitų fondų teikiamas galimybes.
Finansinių technologijų rinkai yra gyvybiškai svarbus pakankamas aukštos kvalifikacijos talentų kiekis. Todėl ketinama stiprinti bendradarbiavimą su aukštojo mokslo įstaigomis, kurių nemaža dalis jau inicijavo programas ar kursus, skirtus „Fintech“ reikalingiems specialistams rengti – tai leistų išlaikyti stabilų ir tvarų sektoriaus augimą ateityje sumažinant profesionalių darbuotojų trūkumo tikimybę.
Taip pat, anot jų, siekiant geriau valdyti galimas „Fintech“ rizikas, bus daugiau dėmesio skiriama personalo mokymams, konsultacijoms – tai padidins reguliavimo reikalavimų aiškumą ir įmonių brandą. Jie numato ir stiprinti kylančių rizikų – pinigų plovimo, teroristų finansavimo, kibernetinio sukčiavimo ir kitų – valdymą bei gerinti valstybės institucijų bendradarbiavimą ir informacijos keitimąsi.
