„Tyrimą, mano žiniomis pradeda ir reguliatorius, kuris būtent irgi atsakys į šiuos klausimus“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje dalyvavęs D. Kreivys.
NSGK trečiadienį diskutuoja, ar dabartinė teisinė bazė efektyviai užtikrina šalies strateginių objektų apsaugą nuo grėsmių nacionaliniam saugumui. Didelį dėmesį komiteto nariai skiria Lietuvą su Lenkija jungiančiam magistraliniam dujotiekiui GIPL, birželio pradžioje žurnalistams išsiaiškinus, kad tiesiant šią strategiškai svarbią jungtį panaudotos rusiškos kilmės detalės.
Be VERT, tyrimus dėl susiklosčiusios situacijos atlieka prokuratūra, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ ir ją valdanti įmonių grupė „EPSO-G“.
Ministras teigė, kad daugiau informacijos bus pateikta atlikus tyrimus.
„Turėsime, ir prokuratūros, ir VERT, ir vidinį tyrimą. Kai turėsime visus rezultatus, galėsiu atsakyti į klausimus“, – kalbėjo D. Kreivys.
L. Kasčiūnas: dujotiekio rangovas gali būti įtrauktas į juodąjį sąrašą
Jei prokuratūra nustatytų, kad pagrindinė GIPL dujotiekio rangovas klastojo dokumentus ir strateginiame objekte sumontavo rusiškos kilmės detales, įmonė būtų įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą bei turėtų atlyginti žalą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Visi, nepaisant skirtingų politinių jėgų, aiškiai pasakėme, kad tokia kompanija turi būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Aišku, mažų mažiausiai, atlyginti nuostolius“, – trečiadienį Seime žurnalistams po NSGK posėdžio sakė L. Kasčiūnas.
„Tada jau dalyvauti strateginiuose ir netgi kituose, nestrateginiuose, projektuose, iš esmės būtų neįmanoma“, – teigė jis.
Anot L. Kasčiūno, GIPL sumontuotų rusiškos kilmės komponentų vertė siekia apie 400 tūkst. eurų: „Suma, kuri kelia abejonių ir klausimų, yra apie 400 tūkst. eurų, kalbant apie tam tikras detales.“
Paklaustas, ar nustačius rusišką komponentų kilmę būtų svarstoma dujotiekį ardyti, parlamentaras teigė, jog tuomet reiktų spręsti, ar stabdyti GIPL eksploataciją ir keisti detales. Tuomet darbų kaštus turėtų padengti rangovas.
„Jei technologiškai jos (detalės – ELTA) patvarios, ant vienos pusės statome GIPL stabdymą ir tų detalių keitimą (tai toks sudėtingas dalykas), arba tos įmonės, kuri tai padarė, įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Kaštus turėtų atlyginti turėtų tie patys rangovai“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, paaiškėjus tyrimo rezultatams, kartu bus aiškinamasi, kodėl nesuveikė „Amber Grid“ rizikos valdymo planai.
Tikina, kad dujotiekis yra saugus
„Amber Grid“ direktorius Nemunas Biknius savo ruožtu sakė, kad VERT dalinsis visa prašoma informacija.
„Darome ir mes patys vidinį detalų tyrimą, taip pat bendradarbiaujame su prokuratūra, be abejo, lauksime ir VERT, atvykstančio pas mus. Pateiksime visą reikalingą informaciją“, – po NSGK posėdžio žurnalistams teigė N. Biknius.
Jis taip pat patikino, kad dujotiekis yra saugus.
„Esame patikrinę nemažą dalį įvairių detalių, turime technines išvadas, kad jos atitinka ir Lietuvos standarto reikalavimus, ir dujotiekis yra saugus. Klausimų kelia projekte panaudotų dalių dokumentacija“, – sakė N. Biknius.
Pasak jo, operatorė atlikusi daug GIPL detalių patikrų, visą jų informaciją perdavė prokuratūrai.
„Dujotiekis buvo labai detaliai tikrinamas, jo projektinė dokumentacija sudaro beveik 100 tūkst. puslapių, yra fiksuoti (...) visi atlikti darbai. Visa dokumentacija surinkta ir saugoma“, – kalbėjo N. Biknius.
NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas po posėdžio užsiminė, kad parlamentarai paprašė Valstybės saugumo departamento pasiūlyti prevencines priemones, kaip apsaugoti strateginius objektus nuo panašių rizikų.
„Kad panašių atvejų nepasitaikytų ir kokių priemonių imtumėmės prieš tas įmones, kurios pasinaudojusios spragomis, bando klastoti dokumentus arba „prastumti“ tam tikras prekes iš trečiųjų šalių“, – teigė L. Kasčiūnas.
Naujienų portalo „15min“ ir tarptautinių partnerių tyrimas atskleidė, jog dalį GIPL gali tekti ardyti dėl rusiškų detalių naudojimo.
Tyrime akcentuota, kad pagrindinė dujotiekio rangovė „Alvora“ buvo sudariusi sandorį su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone.
„Pagrindinė įtarimų versija – „Alvora“ galėjusi sumontuoti dujotiekyje tas pačias „ChelPipe“ įmonėje pirktas jungiamąsias dalis, „pakišdama“ po suklastotais Lenkijos ir Rumunijos gamintojų sertifikatais“, – skelbė portalas.
