Savo ruožtu komercinių bankų atstovai pažymi, kad kol RC neturi naujausių įmonės finansinių duomenų, finansavimo nesuteikia.
Atgraso baudos, rizika netekti paramos gavėjo statuso, sulaukti likvidavimo
Finansinių ataskaitų rinkinius už 2022 m. apie 190 tūkst. juridinių asmenų RC turėjo pateikti iki birželio 1 dienos. Mėnesio pradžioje RC skelbė, kad apie savo finansinius rezultatus laiku informavo 82 tūkst. arba apie 44 proc. įmonių ir organizacijų, kurios privalo tą padaryti. Birželio vidurio duomenimis, po termino finansines atskaitas atsiuntė dar maždaug 12 tūkst. juridinių asmenų.
Palyginimui, 2021 m. laiku tą atliko 75 tūkst. juridiniai asmenys.
Pasak RC Juridinių asmenų departamento vadovės Jolantos Kazlauskienės, didesnę drausmę teikiant ataskaitas lemia RC vykdoma kryptinga komunikacijos kampanija socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, gresiančios sankcijos.
„Baiminimasis tų pasekmių baudų, nepateikus finansinių ataskaitų ribojamas ir dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose. Tai ir reputacinė žala rimtai veiklą vykdančiam juridiniam asmeniui. Ko gero, dėl to pelno siekiantys juridiniai asmenys stengiasi (finansines ataskaitas – ELTA) pateikti laiku“, – Eltai sakė. J. Kazlauskienė.
Už neteisingai arba pavėluotai pateiktas finansines ataskaitas juridinių asmenų vadovams surašomas administracinio nusižengimo protokolas, skiriama bauda.
Be baudų RC gali panaikinti paramos gavėjo statusą viešiesiems juridiniams asmenims, pavyzdžiui, asociacijoms, labdaros ir paramos fondams, viešosioms įstaigoms. Prašyti atkurti paramos gavėjo statusą galima anksčiausiai po metų. RC atstovės teigimu, 2021 m. dėl nepateiktos finansinės ataskaitos statusą prarado beveik 3 tūkst. organizacijų.
„Po to netgi sulaukėme prašymų, kodėl panaikinome paramos gavėjo statusą, geriau vadovui būtume skyrę baudą. Reiškia, kad jiems menkesnė našta, jei vadovas sumokėtų baudą, bet nebūtų panaikintas paramos gavėjo statusas. Nes paramos gavėjai nebegali jos suteikti ir juridinis asmuo atsiduria ant tokio balansavimo ribos, nes didžiąja dalimi jo veikla vyksta iš paramos davėjo lėšų“, – kalbėjo J. Kazlauskienė.
Be to, RC gali pradėti likvidavimo procedūrą.
„Pati stipriausia poveikio priemonė būtų juridinio asmens likvidavimas registrų tvarkytojo iniciatyva. Jei nesusitvarko, nepamato, nesužino ir pan., išregistruojama. Realiai yra tokių atvejų, kai juridinis asmuo sužino tik tada, kai būna išregistruotas“, – teigė J. Kazlauskienė.
Už ataskaitų nepateikimą – triskart padidinta minimali bauda
Šį ketvirtadienį, įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, padidėjo neteisingų ar laiku ataskaitų neteikiantiems juridinių asmenų vadovams skiriamos finansinės sankcijos – nuo 200 iki 600 eurų pakilo minimali bauda, maksimali sumažinta dvigubai (nuo 3000 iki 1450 eurų).
Anot J. Kazlauskienės, didžiausias baudos dydis niekada netaikomas, pirmiausia siunčiama mažiausia. Viliamasi, jog pakėlus minimalios nuobaudos kartelę, dalintis finansinėmis ataskaitomis nevėluos dar daugiau juridinių asmenų.
„Minimalios baudos padidėjimas turėtų turėti įtakos“, – pažymėjo J. Kazlauskienė.
Be to, nuo kitų metų liepos administracinių nusižengimų protokolai, kartu su nurodymu sumokėti pusę minimalios baudos, pažeidėjams bus siunčiami automatiniu būdu. „Kadangi finansinių ataskaitų nepateikusiems vadovams jie bus rengiami ir išsiunčiami automatiškai, ko gero, sumažės galimybė šios baudos išvengti“, – teigė RC specialistė.
Svarbus dėmuo bankams, vertinant ar verslą kredituoti
Komercinių bankų atstovų teigimu, bankai remiasi finansinėmis ataskaitomis vertindami, ar įmonei suteikti paskolą ar papildomą finansavimą.
„Metinės finansinės ataskaitos yra bene svarbiausios, nes jos parodo, kaip metai iš metų kinta įmonės finansiniai rezultatai, įvertinus verslo sezoniškumus“, – Eltai komentavo „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė.
Jos teigimu, vėluojančias pateikti finansines ataskaitas bendroves bankas vertina remiantis ankstesnėmis, tačiau be naujausių dokumentų galutinio sprendimo dėl kreditavimo nepriima.
„Jei įmonė nebūtų pateikusi finansinių ataskaitų, tuomet preliminarias finansavimo galimybes galėtume įvertinti pagal įmonės pateiktas ankstesnes ataskaitas, tačiau galutiniai finansavimo sprendimai ir sąlygos būtų priimti po to, kai finansinės ataskaitos jau būtų pateiktos į RC. Tuomet būtume įsitikinę, kad sprendimus priimame remdamiesi galutiniais finansiniais rezultatais“, – aiškino R. Verkauskaitė-Kazanskienė.
Vis tik, anot „Swedbank“ atstovės, dėl šių vėlavimų įmonių finansavimo sąlygos įprastai nėra bloginamos.
SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Vilius Juzikis savo ruožtu teigia, kad neturint naujausių įmonės finansinės būklės duomenų, sudėtingą nustatyti jos kredito reitingą.
„Nepateikus finansinių ataskaitų RC arba vėluojant jas teikti, įmonių kreditingumo vertinimu užsiimančioms įmonėms sunkiau apskaičiuoti įmonės kredito reitingą arba jis gali būti žemas“, – Eltai teigė V. Juzikis.
„Šalia visų kitų įmonės vertinimo parametrų, kredito reitingas aktualus priimant sprendimą dėl kliento rizikingumo lygio ir kredito suteikimo sąlygų. Taigi, tos įmonės, kurios nepateikia finansinių ataskaitų rinkinių, gali patirti sunkumų finansuojant savo veiklą“, – dėstė SEB atstovas.
Finansinių ataskaitų rinkinius privalo teikti visi pelno siekiantys juridiniai asmenys, išskyrus individualiais įmones, tikrąsias ūkines bendrijas, komanditines ūkines bendrijas.
Labdaros ir paramos fondams, asociacijoms jos būtinos, jei nerengiama metinė ataskaita.
