Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 21 proc. (nepašalinus – 5,1 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 17,8 proc. (nepašalinus – 15,2 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos – 15,8 proc. (nepašalinus – padidėjo 0,6 proc.), elektros įrangos gamybos produkcija – 8,3 proc. (nepašalinus – 1,7 proc.).
2023 m. sausio–gegužės mėnesiais visa pramonės produkcija sudarė 14,7 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 8,4 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 8 proc.).
„Deja, pramonė toliau traukiasi. Šiandien Statistikos departamentas paskelbė naujausius pramonės produkcijos pokyčių duomenis. Gerų naujienų turime nedaug. Pavasario slogutis pramonėje tęsiasi. Kol kas nematome pramonės atsigavimo ženklų“, – feisbuke rašė Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Anot jo, vienai po kitos pasaulio šalims pranešant apie naujus palūkanų normų kėlimus, sunku tikėtis paklausos prognozių gerėjimo mūsų eksporto rinkose.
„Žinoma, mes nenusiteikę ir tiesiog laukti „blogai blogo“ ar „gerai blogo“ rudens. Pramonė dirbo, pramonė dirbs, tačiau suprantame, kad darbo sąlygos kol kas negerėja“, – komentavo V.Janulevičius.
Tarptautinės prekybos deficitas – 8,23 mlrd. eurų
Galutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų duomenimis, 2022 m. prekių eksportuota už 44,31 mlrd. eurų, importuota už 52,54 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 27,31 mlrd. eurų. Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudarė 8,23 mlrd. eurų, praneša Valstybės duomenų agentūra.
2022 m., palyginti su 2021 m., eksportas padidėjo 28,5 proc., importas – 39,4 proc. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (2,2 karto), antžeminio transporto priemonių (49,6 proc.), plastikų ir jų gaminių (25,7 proc.) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (2,4 karto), antžeminio transporto priemonių (32,7 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (23,5 proc.) importas.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 18,7 proc., importas – 20,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 27,2 proc., be mineralinių produktų – 18,2 proc.
2022 m. Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją (12,9 proc.), Lenkiją (9 proc.), Vokietiją (7,9 proc.), o importavo iš Lenkijos (11,7 proc.), Vokietijos (11,6 proc.), Latvijos (7,9 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,7 proc.), Lenkiją (9 proc.), Latviją (8,7 proc.), Jungtines Valstijas (7,8 proc.), Nyderlandus (7,5 proc.).
2022 m. Lietuva daugiausia eksportavo mineralinių produktų (16,9 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (12,3 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (11,5 proc.); daugiausia importavo mineralinių produktų (28,5 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (14,8 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,3 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (19,9 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,4 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,3 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (8,4 proc.).
