„Kylant palūkanų normoms, bankų pelningumas, kaip ir buvo prognozuota, reikšmingai išaugo. Kita svarbi ketvirčio naujiena – gyventojai, pradėjus kilti indėlių palūkanų normoms, savo lėšas vis labiau nukreipia į terminuotuosius indėlius“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Bankų sektorius 2023 m. pirmąjį ketvirtį uždirbo 258,4 mln. eurų pelno – beveik 2,6 karto daugiau negu 2022 m. per tą patį laikotarpį, kai pelnas siekė beveik 100 mln. eurų). Pelningai dirbo 15 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4 rinkos dalyviai.
Visi nuostolingai dirbę rinkos dalyviai pirmąjį ketvirtį bendrai patyrė 4,7 mln. eurų nuostolį. Dėl Europos Centrinio Banko sprendimų kylančios palūkanų normos toliau daro didelę įtaką bankų palūkanų pajamoms – jos, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, išaugo daugiau nei 2,5 karto iki beveik 475 mln. eurų. Palūkanų išlaidos didėjo dvigubai: 25,1 mln. eurų – iki 49,7 mln. eurų.
Paskolų portfelis per ketvirtį ūgtelėjo 101 mln. eurų (0,4 proc.) – iki 26,1 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesniais metais sumenkusį augimą palaikė paskolos gyventojams, padidėjusios 292 mln. eurų (2,1 proc.) – iki 14 mlrd. eurų. Būsto paskolos išaugo 165 mln. eurų (1,5 proc.) – iki 11,2 mlrd. eurų.
Paskolos įmonėms per ketvirtį sumažėjo 169 mln. eurų (1,6 proc.) – iki 10,6 mlrd. eurų. Daugiausia sumažėjo paskolos didelėms įmonėms, veikiančioms administracinėje ir aptarnavimo, nekilnojamojo turto, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklose. Tiesa, metinis augimas išliko teigiamas – paskolos gyventojams padidėjo 12,6, iš jų būsto paskolos – 10,6, o paskolos įmonėms – 9,8 proc.
Skirtingai nuo kitų paskolų, vartojimo paskolos gyventojams per ketvirtį toliau sparčiai didėjo, jos išaugo 126 mln. eurų (8,6 proc.) – iki 1,6 mlrd. eurų. Būsto paskolų segmente istoriškai dominuoja trys didieji šalies bankai (užima 90,5 proc. rinkos dalies), o vartojimo paskolų segmente veikia gerokai daugiau lygiaverčių dalyvių.
2023 m. pirmąjį ketvirtį fiksuotas indėlių sumažėjimas, tačiau kredito įstaigos pradėjo sparčiai didinti indėlių palūkanų normas ir tai paskatino gyventojų susidomėjimą terminuotaisiais indėliais. Šiuo laikotarpiu gyventojų indėliai einamosiose sąskaitose sumažėjo 1 mlrd. eurų – iki 16,8 mlrd. eurų, tačiau terminuotieji indėliai išaugo daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų (13,8 proc.) – iki beveik 4,3 mlrd. eurų. Einamųjų indėlių dalis, palyginti su visais indėliais, sumažėjo, tačiau vis dar yra reikšminga – pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 79,6 proc. (ankstesnį ketvirtį – 82,5 proc.). Tikėtina, kad terminuotųjų indėlių dalis ir toliau augs.
Neveiksnių (blogų) paskolų dalis tebebuvo pakankamai stabili: padidėjo 0,1 proc. punkto – iki 0,97 proc. Įmonių neveiksnios paskolos išaugo 0,11 proc. punkto ir sudarė 1,59 proc. (153 mln. eurų) verslo paskolų portfelio, namų ūkių – išaugo 0,05 proc. punkto ir sudarė 0,89 proc. (123,7 mln. eurų) gyventojų paskolų.
Lietuvoje veikiantys bankai neturėjo tiesioginių sąsajų su pirmąjį ketvirtį JAV žlugusiais dviem bankais ir sunkumų patyrusiu Šveicarijos banku „Credit Suisse“. Dėl to šie įvykiai įtakos jų likvidumui neturėjo. Šalies bankų sektorius yra tinkamai pasirengęs galimiems iššūkiams – bankai vykdo jiems nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Bankų kapitalo pakankamumo lygis 2023 m. pirmąjį ketvirtį ir toliau buvo aukštas, o likvidumas net 4 kartus viršijo nustatytą minimumą.
Šiuo metu Lietuvoje banko ar specializuoto banko licencijas turi 13 bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikia 6 bankai. Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku nagrinėja dar vieną paraišką gauti specializuoto banko licenciją.
