Kaip aiškinama Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ pranešime, dalis įmonių, siekdamos toliau bendradarbiauti su Centrinės Azijos šalimis, tokiomis kaip Uzbekistanas, Kazachstanas, Kirgizija ir kitomis, ieško alternatyvių maršrutų į Rytus. Tad Lietuvos bei Centrinės Azijos vežėjai pradėjo plėtoti naują krovinių gabenimo vilkikais maršrutą, kuris iš Europos driekiasi per Juodąją bei Kaspijos jūras.
Pasak vežėjų atstovų, toks maršrutas kol kas yra beveik dvigubai brangesnis, lyginant su buvusiais sausumos keliais, tačiau leidžia sėkmingai gabenti prekes visiškai aplenkiant Europos Sąjungos (ES) sankcionuotų Rusijos bei Baltarusijos šalių teritorijas.
Šią naujovę plačiau aptarė Lietuvos ir Centrinės Azijos šalių transporto, logistikos ir valstybinio sektoriaus atstovai praėjusią savaitę Vilniuje vykusiame verslo forume.
Naujasis alternatyvus maršrutas iš Europos į Vidurio Aziją prasideda per Konstancos jūrų uostą Rumunijoje bei Varnos jūrų uostą Bulgarijoje, kurie įsikūrę Juodosios jūros Vakarinėje pakrantėje. Iš ten keltais plaukiama iki Batumio jūrų uosto Sakartvele. O tuomet per Sakartvelą vykstama iki Azerbaidžano, iš kurio per Kaspijos jūrą plaukiama iki kitų Vidurio Azijos šalių, tokių kaip Turkmėnistanas, Uzbekistanas, Kazachstanas, o per jas galima važiuoti ir į Rytų Aziją.
Pasak „Linavos“ inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus Andriaus Burbos, tiek Lietuvos, tiek ir Centrinės Azijos valstybių atstovai žino, kad šiai dienai toks maršrutas yra brangesnis nei tradiciniai, veikę dar iki Rusijos sukelto karo Ukrainoje. Visgi vežėjai neabejoja, kad susitelkimas ir bendras darbas ateityje gali atnešti apčiuopiamų ir labai gerų rezultatų, kurie ateityje leis šiek tiek ir atpiginti šį naują alternatyvų kelią sausuma ir jūromis.
Pasak A. Burbos, tam, kad maršrutas būtų sklandžiau vystomas, Centrinės Azijos bei Lietuvos atstovai specialiai tam skirtame transporto forume pasirašė memorandumą bei nusprendė įsteigti specialiai maršruto vystymui skirtą organizaciją.
„Vežėjai jau dabar bando pristatyti krovinius šiuo naujuoju maršrutu. Tik yra daug klausimų, susijusių su keltais, sienų kirtimo problemomis, kuriuos svarbu išspręsti. Pavyzdžiui, reikia daug bendradarbiauti su Rumunija ir Bulgarija, per kurių jūrų uostus keliauja vilkikai, kadangi ir be papildomų srautų uostų užimtumas yra nemenkas.
Kol kas naujas maršrutas dar nėra iki galo išdirbtas, jis yra komplikuotas, tačiau aišku viena – jis perspektyvus ir geras pasirinkimas šiuo metu. Tikimės, kad nuoseklus mūsų ir Centrinės Azijos šalių bendradarbiavimas situaciją jau netrukus pagerins, o naujas maršrutas, padedantis aplenkti sankcionuotas šalis, kaip alternatyva veiks itin efektyviai“, – sakė A. Burba.
Tuo tarpu transporto įmonės „Everwest“, kuri paslaugas koncentruoja Rytų šalių ir Azijos rinkose vadovas Pavelas Kvetenas sakė, jog nestabiliais laikais įmonės bet kokiu atveju privalo ieškoti naujų galimybių ir kelių. Kitaip gali nepatenkinti klientų lūkesčių ir prarasti pozicijas rinkoje.
Pasak jo, Europos ir Centrinės Azijos šalys turi kaip niekada didelį prekybos ir bendro verslo potencialą, tad šiandien bendradarbiavimas bei naujų prekybinių ryšių plėtra su Centrinės Azijos valstybėmis yra ypač aktualu.
„Pastaraisiais metais krovinių vežimas Rytų ir centrinės Europos bei Azijos rinkose tapo sunkiai prognozuojamas. Čia veikiančios kompanijos nuolat susiduria su iššūkiais ir turi išmokti sparčiai prie jų prisitaikyti. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad šios šalys tam tikra prasme yra artimos, nes nemaža dalis Lietuvoje dirbančių vairuotojų yra iš šių šalių.
Tad Lietuvai ir jos verslo bendruomenei atskleisti savo verslumo ir inovacijų brandą, praplėsti geografines veiklos kryptis bei gerąją praktiką pritaikyti naujose kultūrose yra tiesiog būtina“, – teigė P. Kvetenas.
Į Lietuvą aptarti naujų bendradarbiavimo galimybių praėjusią savaitę buvo atvykę beveik 50 privataus ir valstybinio sektoriaus atstovų iš penkių Centrinės Azijos valstybių: Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekistano, Tadžikistano ir Turkmėnistano.
