Be to, Lietuvos bankas su tam tikromis išlygomis apribojo „Payrnet“ teisę disponuoti jos veiklai skirtomis lėšomis.
Pagal Lietuvos bankui pateiktą informaciją, įstaiga žino dabartinių įsipareigojimų klientams sumos dydį, o jos turimos klientų lėšos yra apsaugotos atskirose specialiose sąskaitose. Šios lėšos apribotos nebus, todėl klientai, turintys lėšų šioje įstaigoje esančiose sąskaitose, dėl jų grąžinimo turi kreiptis tiesiogiai į „Payrnet“.
Įstaiga privalo informuoti klientus apie taikytiną atsiskaitymo su klientais tvarką ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Lėšos klientams turi būti grąžintos į kliento nurodytą sąskaitą kredito arba kitoje elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigoje.
Lietuvos bankas nustatė, kad įstaiga pažeidė Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Mokėjimų įstatymus.
„Payrnet“ veiklos modelis buvo išskirtinai orientuotas į veiklą per tarpininkus. Tikrintu laikotarpiu įstaiga finansines paslaugas teikė pasitelkdama 90 tarpininkų, platintojų ar kitų juridinių asmenų, platinančių įstaigos finansines paslaugas.
Dauguma atvejų įstaiga su jais užmegzdavo dalykinius santykius neatlikusi deramo patikrinimo, neįvertinusi jų tinkamumo, reputacijos, keliamos rizikos arba toks vertinimas buvo atliekamas netinkamai. Įstaiga nekontroliavo, kaip ir kam tarpininkai teikia įstaigos paslaugas, kaip jie įgyvendino jiems perduotas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos funkcijas, nevykdė reikalavimo periodiškai atlikti tarpininkų mokymus, jų veiklos auditą ar kitokio pobūdžio vertinimą.
Lietuvos bankas nustatė ir daug kitų itin šiurkščių pažeidimų, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, tarptautinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu.
Įstaigos klientų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas buvo atliekamas netinkamai, o kai kuriais atvejais apskritai neatliekamas.
Vidaus kontrolės procedūros, susijusios su kliento tapatybės nustatymu, turėjo rimtų trūkumų. Ji ne visais atvejais nustatydavo klientų tapatybes, nesilaikė reikalavimų tinkamai nustatyti klientų ar jų atstovų tapatybę nuotoliniu būdu, ne visada tinkamai tikrindavo arba apskritai netikrindavo informacijos apie kliento naudos gavėją, dažnai nenustatydavo klientų dalykinio santykių tikslo ir numatomo pobūdžio, vykdė dalykinius santykius su didelės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos klientais, netaikydama sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonių.
„Payrnet“ neužtikrino tinkamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus kontrolės sistemos – funkcijų pasiskirstymo, interesų konfliktų valdymo priemonių.
Įstaiga nesaugojo aktualios informacijos, kad prireikus ją būtų galima atkurti, o jos informacinių technologijų sistema neužtikrino tinkamo duomenų kaupimo, apdorojimo ir panaudojimo – už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymą atsakingiems darbuotojams ne visada buvo prieinama informacija, susijusi su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, piniginėmis operacijomis ir sandoriais.
„Payrnet“ neturėjo visų duomenų, kiek klientų – galutinių vartotojų – naudojosi jos paslaugomis: nekontroliavo informacijos apie galutinių vartotojų mokėjimo operacijų duomenis ir negalėjo nustatyti tikslios galutinių vartotojų lėšų sumos, taip pat nesaugojo pagrindinių galutinių vartotojų duomenų, būtinų siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.
Įstaiga tinkamai nereglamentavo dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos proceso, netinkamai atlikdavo kasdienę (momentinę) ir retrospektyvią klientų mokėjimo operacijų stebėseną. Įdiegtos kliento stebėsenos priemonės (scenarijai) buvo nepakankamos, neleido laiku ir efektyviai nustatyti įtartinų operacijų, atlikti jų tyrimo. „Payrnet“ ne visada laiku pranešdavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie įtartinas klientų operacijas ar sandorius. Be to, pasitaikė atvejų, kai įstaiga apie įtartinas klientų operacijas informuodavo tarpininkus, nors tai daryti draudžiama.
„Payrnet“ neturėjo tinkamų priemonių nustatyti, ar kliento vykdomi sandoriai ir operacijos nepatenka į tarptautinių ribojamųjų priemonių apimtį, tinkamai netikrino, ar klientas, naudos gavėjas ir kliento atstovas nėra įtraukti į sankcionuotų subjektų sąrašus, ne visais atvejais tikrino, ar jų klientai nevykdo operacijų su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės finansinės sankcijos ar ribojamosios priemonės.
Tikrintu laikotarpiu įstaiga netinkamai saugojo galutinių vartotojų lėšas – jas laikė ne specialioje kredito įstaigos ar centrinio banko sąskaitoje, o kitoje elektroninių pinigų įstaigoje. Be to, neturėdama tam teisinio pagrindo, nesudariusi sutarčių, „Payrnet“ kitos elektroninių pinigų įstaigos (priklausiusios tai pačiai įmonių grupei, kaip ir „Payrnet“) sąskaitose formavo rezervus, skirtus šios įstaigos įsipareigojimams užtikrinti.
Pasitaikė atvejis, kai įstaiga vienašališkai nutraukė su klientais sudarytas sutartis apie tai iš anksto jų neinformavusi, o gavusi jų prašymus išpirkti „Payrnet“ sąskaitoje jų turimus elektroninius pinigus, šios pareigos nevykdė. Dėl šio atvejo Lietuvos bankas gavo apie 50 vartotojų skundų.
Įstaiga, neturėdama tinkamai patvirtintų kapitalo skaičiavimo procedūrų, neužtikrino tinkamos vidaus kontrolės dėl nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo ir netinkamai vykdė kapitalo reikalavimus: netinkamai skaičiavo nuosavo kapitalo poreikį ir keliais ataskaitiniais laikotarpiais netenkino nuosavo kapitalo reikalavimų.
Įstaiga nebuvo pasitvirtinusi vidaus dokumentų, reglamentuojančių finansinės apskaitos tvarkymą (įskaitant ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką), vidaus kontrolės priemones ir finansinių ataskaitų rengimą.
Be to, „Payrnet“ neįvykdė Lietuvos banko duotų privalomų nurodymų, priežiūros institucijai teiktose finansinėse ir veiklos ataskaitose pateikė neišsamią ir netikslią informaciją ir per įstatymuose nustatytus terminus neatliko finansinių ataskaitų audito už 2022 m., nepriėmė sprendimo dėl pelno (nuostolio) paskirstymo.
Atlikęs įstaigos finansinės būklės vertinimą, Lietuvos bankas nustatė, kad šiuo metu įstaigos turimi įsipareigojimai viršija jos turimą turtą, todėl ji yra nemoki ir nėra jokių įrodymų, kad padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti.
Svarbu pažymėti, kad praėjusiais metais įstaiga vykdė mokėjimus už kitų įmonių grupės, kuriai priklauso „Payrnet“, įmonių patiriamas išlaidas ir taip susidarė didesnė nei 7 mln. eurų neatgautina suma – tai labai neigiamai paveikė įstaigos finansinę būklę. Lietuvos bankas numato kreiptis į teisėsaugą, prašydamas įvertinti, ar nebuvo padarytos nusikalstamos veikos.
Šių metų vasarį Lietuvos bankas buvo apribojęs „Payrnet“ veiklą, o kovą – paskyręs laikinąjį atstovą šios įstaigos veiklos priežiūrai. 2022 m. pagal metinę apyvartą (7,5 mlrd. eurų) tarp Lietuvos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų ji buvo penkta. Neaudituotais duomenimis, įstaigos veiklos pajamos pernai sudarė beveik 6,4 mln. eurų.
Stephenas Couttie, „Payrnet“ direktorius, Lietuvos banko (LB) pritaikytas sankcijas komentavo taip:
„Suprantame, kad mūsų veikloje buvo trūkumų, tačiau manome, kad pritaikytos priemonės yra neadekvačios padarytiems pažeidimams, nes šis LB sprendimas palieka nežinioje mūsų paslaugomis besinaudojančius tarpininkus ir galutinius vartotojus visoje Europoje.
Taisydami LB nurodytus trūkumus, ėmėmės iš pagrindų pertvarkyti finansų platformos veiklos organizavimą ir įgyvendinti plataus spektro pokyčius, kurie apima ir pinigų plovimo prevencijai (AML) stiprinti skirtų priemonių paketą, reikšmingai sumažinome aukštos rizikos klientų skaičių. Buvome parengę ir LB pristatėme detalų veiksmų planą, apimantį visus svarbiausius mūsų finansų platformos veiklos procesus – nuo rizikų valdymo ir vidinių procesų kontrolės, sąveikos su mūsų klientais bei tarpininkais iki naujų technologinių sprendimų ir net platformos perkėlimo į kitą Lietuvoje veikiančią fintech įmonę.
LB sprendimas, vertinant visą bendrovės jau atliktų veiksmų veiklai gerinti kontekstą, parodo iššūkius, su kuriais susiduria fintech įmonės, kurių bazė įkurta Lietuvoje ir ypač tos, kurių verslo modeliai orientuoti į tarpininkavimą.
Kadangi šis LB sprendimas turės pasekmių mūsų klientams visoje Europoje, kartu su potencialiais investuotojais bus skubiai ieškoma geriausio sprendimo, kaip užtikrinti įvykdyti savo įsipareigojimus klientams, partneriams ir darbuotojams“.
