Pieno įstatymas, kuriuo siekiama reguliuoti šios žaliavos supirkimo kainas, lyg ir turėtų pagelbėti jo gamintojams. Mat perdirbėjai negalėtų vieniems mokėti kelis kartus daugiau nei kitiems, kaip yra iki šiol.
Vis dėlto keisčiausia, kad patys gamintojai prieštarauja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtam dokumentui, kaip ir perdirbėjai bei įvairios valdžios institucijos, pažėrusios gausybę pastabų.
Pakvipo socializmu
Pirmasis įstatymo variantas šviesą išvydo dar 2015 metais, kai ŽŪM vadovavo Virginija Baltraitienė. Tačiau Konstitucinis teismas nustatė, kad jis priimtas pažeidžiant teisėkūros procesą.
Dabar ŽŪM parengė naują įstatymo projektą. „Dabartinė pieno krizė aiškiai parodė, kad silpniausia ir neapginama grandis yra smulkusis ir vidutinis pieno gamintojas – patys smulkiausi ūkininkai“, – pristatydamas jį Seime sakė ministras K.Navickas.
Bet net ir patys gamintojai stoja piestu prieš ŽŪM brukamą tvarką. Tai paaiškėjo per praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete vykusius klausymus, kuriuose dalyvavo visos suinteresuotos pusės.
Stambiausiems pieno gamintojams atstovaujančios Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis „Lietuvos rytui“ teigė, kad siūloma tvarka sunaikintų visas investicijas į didelius pieno ūkius.
„Apklausėme savo narius ir nustatėme, kad dabartinė mūsų pieno gamybos savikaina siekia 47 centus už litrą. Juk bendrovės yra daug investavusios į gyvūnų gerovę ir pieno kokybę, įrengti vieną vietą karvei dabar kainuoja apie 18–20 tūkst. eurų.
Smulkieji gamintojai tokių investicijų nėra atlikę, todėl jų savikaina mažesnė. Tačiau ŽŪM viską nori skaičiuoti tik pagal juos, o kitiems priedai už kokybę ar lojalumą tegali siekti 20 procentų. Taip norima suvienodinti kainas pagal socializmo principus“, – aiškino J.Sviderskis.
Stumia tarsi buldozeriu
Projektui nepritaria ir dauguma kooperatyvų, ir smulkesnius ūkius vienijanti Lietuvos pieno gamintojų asociacija.
„Siūlomas įstatymas neturi nieko bendra su jame deklaruojamais tikslais užtikrinti sąžiningus santykius visoje pieno tiekimo grandinėje.
Seimui svarstyti projektas pateiktas be sutarimo su pieno gamintojais ir perdirbėjais. Tai, kad jis nėra visapusiškai apsvarstytas, liudija, jog jame gausu nuostatų, kurias sudėtinga suprasti. Be to, ŽUM nepaaiškina, kodėl nustatomi vienokie ir kitokie ribojimai“, – rašte Kaimo reikalų komitetui teigė šios asociacijos vadovas Jonas Vilionis.
Anot J.Sviderskio, ŽŪM tik nori parodyti, kad kažką veikia spręsdama dėl pieno supirkimo kainų, tačiau tai tėra tik imitacija.
„Buldozeriu prastūmė tą projektą Vyriausybėje, dabar mėgina tai padaryti ir Seime. Jau pasakiau, kad įstatymo nevykdysime arba vykdysime kitaip. Kad ir perkeldami fermas į užsienį“, – sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas.
Jo teigimu, blogiausia, kad norima reguliuoti tik gamintojų ir perdirbėjų santykius. Tuo metu prekybininkai ir net valstybė, kuri žeriasi mokesčius už pieną ar jo gaminius, paliekami nuošalyje.
„Tokio įstatymo nėra nė vienoje valstybėje. O kainas reguliuoti galima kitaip – pavyzdžiui, Ispanijoje aiškiai nurodyta, kad negalima ūkininkui mokėti mažiau, nei siekia jo gamybos savikaina.
Pas mus visą reguliavimą norima numesti ant perdirbėjų pečių.
O jie juk gali pieną pirkti, tarkime, iš latvių, mokėti tiek, kiek sudera, nes kitoje šalyje mūsų įstatymas negalios. Taip ir mokesčiai nuplauks kitur, ir mūsų ūkiai bus žlugdomi“, – aiškino J.Sviderskis.
Apeiti bus nesudėtinga
Perdirbėjams atstovaujančios lobistų kontoros „Vento Nuovo“ vadovas Šarūnas Frolenka Seimo Kaimo reikalų komitete neslėpė, kad apeiti įstatymą nebus sunku.
Jis taip pat teigė, kad jei įstatymas įsigaliotų, pirkėjai būtų priversti atskleisti savo konkurencinės veiklos sąlygas – priemokų skyrimo tvarką ir konkrečius jų dydžius. Dėl to esą mažėtų konkurencija, nes visi vieni nuo kitų galės nusikopijuoti.
Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti, kad įsigyjant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kai žaliava pristatoma tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę, jo kaina negalėtų būti mažesnė negu pieno, kurį pirkėjas pasiima pats.
Anot Š.Frolenkos, tai reiškia, kad perdirbėjai privalės mokėti vienodą kainą už pieną nepriklausomai nuo jo kokybės.
Buvo pateiktos šūsnys pastabų
Konkurencijos tarybos išvadą dėl ŽŪM parengto projekto sudaro net 26 punktai. Vienas svarbiausių įspėjimų – dėl projekte numatytos prievolės supirkėjams viešai skelbti kainas, taikomus priedus ir jų dydžius.
Tarybos nuomone, tai kelia riziką, kad bus paviešinti komerciškai jautrūs įmonių duomenys. Be to, kainos laisvojoje rinkoje turėtų būti nustatomos derybų būdu, bet projekte numatytas jų reguliavimas.
Teisingumo ministerijai užkliuvo tai, kad ŽŪM siekia leisti parduoti tik valstybės valdomos įmonės „Pieno tyrimai“ laboratorijoje ištirtą pieną. Bet tai reiškia kitų tyrimais užsiimančių įmonių diskriminavimą.
Savo ruožtu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išvadoje teigiama, kad įstatymo projektu siūlomas pieno kainų reguliavimas pareikalaus itin didelių administracinių sąnaudų.
