Iš tiesų radikaliai išsiskyrė TVF vertinimai ir reformos kritikų, tarp kurių ir verslo asociacijų atstovai, balsai.
TVF misijos Lietuvoje vadovas B.Gracia tvirtina, kad Lietuvos mokesčių sistema yra per daug orientuota į darbo jėgos apmokestinimą.
Tam pritaria ir šalies verslas, bet supratimas, kaip reikėtų padėtį taisyti, visiškai kitoks. TVF sako, kad reikia didinti kapitalo apmokestinimą, o esą šia kryptimi ir juda mokesčių reforma.
Negana to, TVF įsivaizdavimu darbo apmokestinimas turėtų sumažėti menkiau negu padidėti mokesčiai kapitalui, turtui ir aplinkosaugai.
Šitokia mokestinė kryptis esą reikalinga, kad, viena vertus, sumažėtų biudžeto deficitas, kai dėl pandemijos Europos Komisija, leidusi nesilaikyti euro zonai privalomų tvarumo kriterijų, vėl griežtina reikalavimus, kita vertus, siekiant didinti išlaidas aplinkosaugai, socialinėms reikmėms, švietimui, mokslo tyrimams.
Šiam požiūriui akivaizdžiai nepritaria ne tik nemaža dalis verslo bendruomenės, bet ir liberalios orientacijos politikai, ypač atstovaujantys „laisviečiams“.
Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė paaiškino, kad už mokesčių reformą nebalsuos, nes ja numatyti pokyčiai prieštarauja „laisviečių“ pažadams, kurie nukreipti į tai, kad Lietuvoje vidurinė klasė didėtų, o ne mažėtų, kad iš šalies ne bėgtų, o ateitų investicijos ir kad būtų motyvuojamas savarankiškos veiklos skaidrumas.
Tokie ministrės žodžiai reiškia, kad, įsiklausius į mokesčių reformą giriančio TVF patarimus, imtų mažėti vidurinė klasė, iš Lietuvos bėgtų investicijos, savarankiškai dirbantys asmenys lįstų į šešėlį.
Bet turbūt ne viskas taip blogai. TVF nuomone, mažinant darbo apmokestinimą ir dėl to biudžetui netenkant dalies pajamų, reikia šiuos praradimus net su kaupu atsverti didinant kapitalo mokesčius, o taikant progresinius tarifus labiausiai tai pajustų anaiptol ne vidutinis, bet stambusis verslas.
Ypač palankiai TVF žvelgia į akcizo mokesčio didinimą, nes tai esą leis nušauti du zuikius – augs įplaukos į biudžetą ir bus skatinama mažinti anglies emisiją.
Teigiamai TVF vertina ir didesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą, nors turbūt siūlytų labiau visuotinius ir didesnius tarifus numatančius mokesčius.
Kiti TVF patarimai Lietuvoje nesukels esminių prieštaravimų, bet neišvengiamai smarkiai bus ginčijamasi, kaip siekti numatytų tikslų.
Antai siūloma spartinti švietimo ir sveikatos reformas, o tai esą padės didinti ūkio produktyvumą, nes tam reikia išsilavinusios ir sveikos visuomenės.
Tačiau Lietuvoje pokyčiai būtent šiose srityse kelia bene daugiausia prieštaravimų ir tos reformos, kurios, vienų manymu, tiesia kelią į šviesią ateitį, kitų vertinimu, veda į katastrofą.
TVF giria ir mūsų šalies investicijas į atsinaujinančiosios energetikos plėtrą ir energijos vartojimo efektyvumą – tam esą pasitarnaus planas „Naujos kartos Lietuva“, taip pat sėkmingas ES struktūrinių lėšų naudojimas.
Išvis opozicijai neturėtų patikti, kad Lietuvos ekonominę politiką TVF, tiesa, diplomatiškai aptakiai giria, nurodo, kad einama teisinga kryptimi. Nepaisant to, artimiausios ateities ekonominės prognozės kuklesnės, nei numatyta FM ir Lietuvos banko scenarijais.
Atnaujintu Ekonominės raidos scenarijumi FM numato, kad šalies ūkis šiemet, kad ir 0,2 proc. menkiau, nei prognozuota anksčiau, vis viena augs maždaug 0,5 proc., o TVF gerokai pesimistiškesnis – mano, kad Lietuvos ekonomika 2023 metais susitrauks 1,4 procento.
Kiek skiriasi ir šiųmetės infliacijos prognozės: TVF skaičiavimais, ji sieks 9–10 proc., o, FM manymu, neviršys 8,5 procento.
Šiais metais Lietuvos ekonomikai nuosmukį numatantis TVF tai aiškina daugiausia išoriniais veiksniais.
Mūsų šalis labai gerai atlaikė pandemijos iššūkius, ištvėrė ir Rusijos įsiveržimo į Ukrainą žalos pirmuosius metus, bet jau pernai rekordiškai pašokusi infliacija, padidintos paskolų normos ir sumenkusi lietuviškos produkcijos paklausa užsienyje neleidžia ekonomikai šįmet augti.
Tačiau kitų metų perspektyva nebloga – numatomas 2,5–3 proc. augimas.
Jau šių metų antrasis pusmetis Lietuvos ūkiui turėtų būti kiek lengvesnis nei pirmasis, nors karo Ukrainoje baigtis skendi miglose.
Mat infliacija mažėja, o atlyginimams augant sparčiau nei kainoms gyventojų perkamoji galia pamažu ims didėti, be to, prognozuojamas ir lietuviškių produktų paklausos užsienyje atsigavimas.
TVF ekspertai pastebėjo, kad Lietuvos ūkio konkurencingumas tarptautinėse rinkose nesumažėjo, o jam dar sustiprinti reikėtų efektyvių švietimo reformų ir investicijų į modernias technologijas.
Išskiriama ir itin sparti „fintech“ sektoriaus plėtra mūsų šalyje, kartu Lietuva pagiriama, kad sustiprino pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją, sugriežtino reikalavimus virtualių valiutų paslaugoms.
Regis, žvelgiant iš užsienio Lietuva atrodo gerokai sėkmingesnė šalis, nei jos vaizdą susikuria patys lietuviai.
