Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Kokių pokyčių atneš mokesčių pakeitimai, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
– Kokią matote reformos viziją?
– Patikslinimai – labai kosmetiniai. Kiek palengvinamos sąlygos, bet iš esmės paketas sako, kad mokesčiai didžiajai daliai žmonių didės: kas mokesčius mokėjo skaidriai ir pateikdamas mokesčius biudžetui, kitais metais turės prisimokėti daugiau.
– Kokį poveikį ekonomikai tai gali sukurti?
– Pagrindinis prisimokėjimas – per papildomus mokesčius vykdant individualią veiklą. Taip pat atsiranda vadinamasis pajamų susumavimas. Kitaip sakant, mokesčių administratoriui nėra skirtumo, ar tu rizikuoji, steigi verslą ir bandai uždirbti pelną, ar atėjęs į darbą gauni atlyginimą. Apmokestinama susumuojant pajamas. Jei viršijami dydžiai – 180 vidutinių darbo užmokesčių – mokėsi papildomus 7 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
Tai nesustiprins Lietuvos ir Lietuvos verslo. Dėl to nebus daugiau uždirbta.
Pagrindinis dalykas, kad kai kurios verslo rūšys – minėsiu individualią veiklą – gali iš dalies ar visiškai apmirti. Tokius pavyzdžius matėme Estijoje, kai buvo suvienodinti darbo santykiai su individualia veikla. Tai gali įvykti ir pas mus. Viena, tie, kurie vykdydami individualią veiklą gaudavo nedideles pajamas, ją iš viso galbūt nutrauks, antra, žmonės mokės didesnius mokesčius, trečias variantas – tie, kurie gauna didesnes pajamas, greičiausiai eis į sudėtingesnę veiklą, tarkime, uždarąją akcinę bendrovę, prisiimdami didesnius administravimo kaštus.
Ta individuali veikla, kuri buvo patogi žmonėms pateikti pajamas, ganėtinai paprastai susimokėti mokesčius, apmirs.
– Kokie teigiami ir neigiami aspektai, jei individuali veikla ilgainiui būtų suvienodinta su darbo santykiais?
– Matyčiau kitaip: mums aiškinama, kad mokestinė reforma reikalinga tam, kad būtų galima pasiimti europinius pinigus. Bet Europa nesako, kokia reforma turi būti. Tad, kalbant apie veiklos formas, sakyčiau, kad reikėjo eiti paprastumo keliu. Tarkime, individualią veiklą palikti smulkiesiems verslininkams, į ten perkeliant verslo liudijimus, įkeliant verslo sąskaitą. Mažąją bendriją, akcinę bendrovę palikti kaip sudėtingesnius žingsnius, kur pasiekęs aukštesnes pajamas gali pereiti smulkusis verslas.
Dabar tai sudėtingėja ir nueiname dar mažiau suprantamu apskaitos keliu.
Panašu, kad valdžia eilinį kartą bijo verslo liudijimų. Prie viso to prisideda ir lengvatos viduriniajai klasei naikinimas, kur žmonės kaupia senatvei, draudžia gyvybę ar kaupia pinigus vaikų mokslams: naikinama 300 eurų lengvata, kurią buvo galima susigrąžinti iš savo sumokėtų mokesčių.
– Jei kalbėtume apie socialinio teisingumo momentą – kiek pokyčiai priartina prie didesnės lygiavos?
– Socialinis teisingumas – sudėtingai apibrėžiamas dalykas. Aš užduočiau kitą klausimą: ar yra moralinis pagrindas politikams, kurie ką tik buvo dideliame skandale dėl atsiskaitymų šimtais kortelių, visada mokesčius mokėjusiam žmogui pasakyti: būk mielas, man dar truputį trūksta, todėl susimokėk.
– Kur apskritai veda ši mokesčių reforma?
– Tikslas – tas pats teisingumas, kuris labai sunkiai randa savo pagrindą. Yra motyvas padidinti perskirstymą, bet reikia atkreipti dėmesį, kad iki šiandien paskelbtų pokyčių visas efektas, kiek bus daugiau surinkta mokesčių, buvo iki 200 mln. eurų. Dabar po pokyčių surinkimas bus dar mažesnis.
Bet reikia suprasti, kad 100 mln. eurų – mažiau nei 1 proc. biudžete. Tas pats, kas gavus tūkstančio eurų atlyginimą kiltų klausimas dėl 10 eurų. Čia ir klausimas: ar yra moralinis pagrindas ir ar verta erzinti 100 tūkst. žmonių? Ar verta dėl 1 proc. įplaukų į biudžetą ardyti sistemas?
Kartais kyla klausimas: gal šiai kadencijai reikia pailsėti ir ruoštis, pasitikrinus savo mandatą, ruoštis kitai kadencijai, nes šią kadenciją jiems sklandžiai to padaryti nepavyko, nes buvo praleisti dveji metai.
– Tokios kompleksinės mokesčių reformos poreikis Lietuvoje egzistuoja?
– Taip, bet turi būti dialogas ir susitarimas. Apie jokius susitarimus dabar kalbėti negalime, nes tik šiandien ryte sužinojome, kad į Vyriausybę keliauja mokesčių pokyčiai.
Galime prisiminti, kaip buvo keičiamas Darbo kodeksas, kai buvo sulaužyta labai daug iečių, bet diskusija vyko ilga, labai kieta, galiausiai buvo susitarta. Šiandien niekas nebeprisimena, kad Darbo kodeksas kažkam buvo pavojingas. Atvirkščiai – jis funkcionuoja.
Lygiai tas pats ir su mokesčiais: taip, poreikis persižiūrėti yra. Bet reikia išsikelti tikslus: koks yra fiskalinis efektas, ką už surinktus pinigus norime padaryti, išsikelti tikslą paprastinti mokestinę sistemą, nes viską, ką iki šiol darėme, viską darėme tik sudėtingiau.
– Ar paprastumo požiūriu yra pavyzdinis modelis pasaulyje?
– Tikriausiai reikia minėti estus, kurie eina link tarifų juos unifikuodami ir perkeldami vis daugiau mokesčių į bazinius dalykus. Iš esmės mūsų valstybė gyvena iš gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų. Visi kiti mokesčiai – labai maži arba kai kuriais atvejais net neverti taikyti.
Šioje kadencijoje pasiteisino akcizai, kur iš karto numatomas 3–5 metų planas, kaip mokesčiai bus keičiami. Judėjimas turi būti aiškus ir nuoseklus.
Dabar su bankų mokesčiu, kuris atsiranda per du mėnesius, gąsdiname finansų įstaigas, gąsdinami smulkieji verslininkai, žmonės, kurie turi papildomas veiklas – taip nedaroma. Mes tiesiog darkome sistemą ir žiūrime, ar tai nepakenks ekonomikai. Apie tai, kad jai pagelbėtų, turbūt nėra net jokios diskusijos.
– Kiek didelė problema Lietuvoje išlieka šešėlis?
– Sudėtingėjant mokesčių sistemai ir didėjant tarifui atsiranda paskatos būti šešėlyje. Kitas dalykas – atsiranda žmogiškos klaidos, kai dalyvaujama pernelyg sudėtingame mechanizme. Galbūt žmogui užtenka individualios veiklos, tačiau jį spaudžia pereiti į uždarąją akcinę bendrovę. Jis gali ir nori būti skaidrus, tačiau tas tampa sudėtinga.
Šešėlis yra, tačiau tai – pasekmė tų pačių mokesčių. Keičiant mokesčius ne visada yra tik didėjimo kelias, bet šitų pasiūlymų niekas negirdi.
