„Matant, kokie yra šešėlinės ekonomikos procentai, svarbiausia yra žiūrėti į tendenciją. Tendencija yra mažėjanti. Pagal skirtingus metodus, ar ten viršija 20, ar 14, ar 12 proc., bet kuriuo atveju yra mažėjanti tendencija. Bet dar yra daugiau erdvės biudžetui gauti daugiau pajamų“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdžio metu teigė R. Bilkštytė.
Ji pažymėjo, kad daugiausiai šešėlinės ekonomikos apraiškų Lietuvoje matoma didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, transporto srityje, taip pat apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklose.
„Šiek tiek išsiskiria didmeninė prekyba, bet iš principo tai yra veikla, kur gyventojai gyventojams teikia paslaugas arba pagrindiniai paslaugų ar prekių pirkėjai yra gyventojai. Tai yra didžiausia neapskaitytos ekonomikos dalis nuo BVP“, – aiškino finansų viceministrė.
„Antroje vietoje pramonė, statyba ir toliau mažesnė dalis profesinėje mokslinėje veikloje, nekilnojamo turto operacijose, mažiausia – žemės ūkio veikloje. Bet žemės ūkyje mažiausia ir dėl to, kad mažiausias yra apmokestinimo lygis“, – pažymėjo ji.
Mažėja PVM atotrūkis
R. Bilkštytė taip pat pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis. Anot jos, lyginant 2020 ir 2021 m. statistinius duomenis, PVM atotrūkis sumažėjo beveik 5 proc. punktais.
„Dėl PVM atotrūkio, turime gana gerų žinių, kad 2021 m. prognozė buvo paskelbta Europos Komisijos, jog tais metais PVM atotrūkis sumažėjo iki 14,3 proc., kai 2020 m. buvo 19 proc. Per 5 proc. punktus, tai yra tikrai didelis mažėjimas. Neoficialiais duomenimis turime informaciją, kad ir toliau prognozės bus malonios, 2022 m. PVM atotrūkis yra mažėjantis“, – sakė finansų viceministrė.
