Atsipūsti dar neleidžia: viltys dėl Kinijos nepasiteisino, ECB laikosi plano didinti palūkanas

Praėjusią savaitę įvykusiame posėdyje JAV Federalinių rezervų banko pareigūnai nusprendė nekeisti bazinės palūkanų normos ir paliko ją ankstesniame 5–5,25 proc. rėžyje. Tiesa, FED numato dar 2 palūkanų padidinimus iki šių metų pabaigos, kad pasiektų tikslinę 5,6 proc. normą.

Rinkos analitikai netiki, kad artimiausiu metu FED dar didins bazines palūkanas ir mano, kad dabartinės bazinės palūkanos jau gali būti kiek per didelės. Kita vertus, FED gerina JAV ekonomikos prognozes šiems metams, pavyzdžiui, nuo 4,5 proc. iki 4,1 proc. mažina nedarbo prognozę, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklį didina nuo 0,4 proc. iki 1 proc., o pagrindinės infliacijos rodiklį didina nuo 3,6 proc. iki 3,9 proc.

Vertinant bendrai, JAV ekonomika atrodo vis dar per gerai, kad būtų galima užtikrintai keisti pinigų politikos kryptį. Pavyzdžiui, gegužę mėnesinis kainų augimas siekė 0,436 proc., kai tikėtasi iki 0,4 proc. siekiančio rodiklio. Tam įtakos turėjo 4,4 proc. pabrangę naudoti automobiliai, 0,5 proc. didėjusios tiesioginės ir netiesioginės nuomos kainos.

JAV mažmeninė prekyba gegužę, palyginti su praėjusiu mėnesiu, taip pat sulėtėjo, tačiau jos rezultatas vis dar teigiamas – augimas sudarė 0,4 proc. Taip pat nežymiai išaugo nedarbo paraiškų skaičius. Nors JAV ekonomika lėtėja, to kol kas nepakanka, kad FED iš esmės pakeistų savo kursą.

JAV akcijų rinkoms toliau įtaką darė ne naujausi makroekonominiai duomenys, o dirbtinio intelekto tema. Per dviejų savaičių laikotarpį iki birželio 16 d. „Dow Jones“ paaugo 2,19 proc., „S&P 500“ pokytis siekė 3,18 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ išaugo 3,48 proc.

Manoma, kad daugelis G10 šalių centrinių bankų įžengė į paskutinį pinigų politikos griežtinimo ciklą. Vis dėlto infliacija vis dar nepasiduoda, todėl aukštesnių palūkanų aplinka daugelyje šalių gali vyrauti ilgesnį laiką, nei buvo prognozuojama anksčiau, kas galėtų prisidėti prie jų valiutų stiprėjimo.

Jei FED taps pirmuoju banku, kuris užbaigs palūkanų didinimo ciklą, tai paveiks ir JAV dolerio perspektyvas. „Swedbank“ valiutų strategų vertinimu, JAV doleris pasiekė aukščiausią tašką ir jo augimo potencialas blėsta. Tai atspindi sustiprėjęs euras, kuris JAV dolerio atžvilgiu per pastarąsias savaites paaugo beveik 2,1 proc. ir nusistovėjo ties 1,09 JAV dolerio riba.

Tuo metu svarų sterlingas užfiksavo 3 proc. augimą prieš JAV dolerį ir praėjusį penktadienį buvo prekiaujamas ties 1,28 JAV dolerio riba. Jenos kursas dolerio atžvilgiu susilpnėjo 1,6 proc. ir sudarė 141 jeną už JAV dolerį.

Obligacijų portfelių valdytojai, tokie kaip „Allianz“ ir „Fidelity“, laikosi savo prognozių dėl JAV nuosmukio. Jų vertinimu, dešimt iš eilės FED palūkanų pakėlimų greičiausiai padarė žalos ekonomikai, o 3 JAV bankų žlugimai buvo tik didesnės krizės įžanga.

„Mūsų pagrindinis lūkestis yra vidutinis arba gilus ekonominis nuosmukis ir galima krizė, nes beprecedentis pasaulinis pinigų politikos griežtinimo tempas per pastaruosius metus iš tikrųjų pradeda veikti“, – sakė Mike‘as Riddellis iš „Allianz“.

FED palūkanų griežtinimo ciklo pabaiga dažniausiai sutampa su ekonominiu nuosmukiu, didėjančiu įsipareigojimų nevykdymu, rizikingo turto išpardavimu. Bet praėjus keliems mėnesiams nuo palūkanų piko, stebėtinai gerai ima sektis didelio pajamingumo obligacijoms. Kai tik bus patvirtinta FED palūkanų didinimo ciklo pabaiga, rinkos dalyviai pradės vertinti normų mažinimo tikimybę, o tokia aplinka bus itin palanki ilgalaikės skolos vertybiniams popieriams.

JAV Iždo departamentas pradėjo obligacijų leidimo bangą po to, kai JAV padidintos skolos lubos. Bendra 3 ir 6 mėn. aukcionų vertė siekia 123 mlrd. JAV dolerių. „Oxford Economics“ teigė, kad itin didelė paklausa stebėta dėl trumpesnio laikotarpio obligacijų, kurią skatina FED politikos pokyčių rizika. Tuo metu JAV bankams, kurie stengiasi išlaikyti pinigus indėlių sąskaitose, naujas obligacijų potvynis kelia tam tikrų iššūkių.

JAV iždo dvejų metų obligacijų pajamingumas per dvi savaites išaugo 24 baziniais punktais ir pasiekė 4,7 proc. (aukščiausias lygis šiame cikle buvo 5,05 proc.) 10 metų obligacijų pajamingumas per šį laikotarpį taip pat paaugo 8 baziniais punktais iki 3,77 proc.

Investuotojų baimė dėl ekonominės žalos grasina užgožti kitą palūkanų kėlimo etapą, kurį žadėjo FED, ECB ir kiti centriniai bankai.

„Swedbank“ analitikai pastebi, kad JAV ir Vokietijos obligacijų pajamingumo kreivių inversija gilėja iki lygio, kuris paskutinį kartą buvo matytas kovo pradžioje, prieš pat JAV regioninių bankų krizę. Tai atspindi nerimą, kad palūkanų augimas gali pagilinti ekonominį nuosmukį ir priversti skubiai keisti pinigų politiką.

Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų JAV iždo obligacijų pajamingumo, išlieka apversta, o inversija vėl pagilėjo iki -93 bazinių punktų. Tai lėmė išaugęs 2 metų obligacijų kainų volatilumas, palyginti su 10 metų obligacijomis.

Praėjusią savaitę ECB, kaip ir tikėjosi rinkos dalyviai, bazinę palūkanų normą padidino 0,25 proc. punkto iki 3,5 proc. Tai – aukščiausias lygis per pastaruosius kelis dešimtmečius.

ECB prezidentė Christine Lagarde atmetė galimybę dėl pauzės ir sakė, kad kitas palūkanų padidinimas liepą yra „labai tikėtinas“. Jos teigimu, infliacijos trajektorija vis dar išlieka „per ilgai per aukšta“, todėl tai dar nėra paskutinis ECB palūkanų padidinimas.

Remiantis birželio makroekonominės prognozėmis, šįmet euro zonoje tikimasi 5,4 proc. metinės infliacijos, 2024 m. – 3 proc., o 2025 m. – 2,2 proc. Pagrindiniai veiksniai kainų augimui išlieka, nors pastebima silpstanti jų įtaka.

Sumažintos euro zonos BVP augimo prognozės iki 0,9 proc. per šiuos metus, 1,5 proc. – per 2024 m., ir 1,6 proc. – per 2025 m.

Europos akcijų indeksai atkartojo teigiamą JAV biržų trajektoriją. Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas birželio 16 d. dviejų savaičių perspektyvoje baigė 1,5 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį užbaigė 2,4 proc. aukščiau. Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas paaugo 0,4 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą užbaigė 0,06 proc. aukščiau.

Australijos rezervų bankas (RBA) nustebino rinkas bazines palūkanas padidindamas iki 4,1 proc. Tai – aukščiausias lygis per pastarąjį dešimtmetį. Neatmetamas tolesnio pinigų politikos griežtinimo poreikis. Buvo tikimasi, kad bankas nekeis pinigų politikos atsižvelgdamas į lėtėjantį ekonominį aktyvumą.

Tiesa, Australijos gyventojų aktyvumas gegužę viršijo lūkesčius, o nedarbo lygis kiek netikėtai susitraukė iki 3,6 proc. Darbdaviai sukūrė 75,9 tūkst. naujų darbo vietų, kai buvo tikėtasi 17,5 tūkst. Tikėtina, kad šie rodikliai skatins RBA toliau didinti bazinę palūkanų normą.

Tuo metu realusis darbo užmokestis Japonijoje balandį buvo mažesnis 3 proc. nei prieš metus ir tai buvo 13 mėnuo iš eilės, kai užmokestis mažėjo. Tai Japonijos centrinį banką (BOJ) sulaiko nuo tolesnio pinigų politikos griežtinimo, nes mažina galimybes pasiekti tvarią infliaciją, kuri būtų paremta realiai augančiais atlyginimais. Tiesa, Japonija padidino pirmo ketvirčio augimo prognozę nuo 1,6 proc. iki 2,7 proc. dėl išaugusių įmonių išlaidų.

Kinijos eksporto apimtys per gegužę sumažėjo daugiau, nei tikėtasi – tai atspindi mažėjančią pasaulinę paklausą. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, siuntų JAV doleriais vertė į užsienį sumažėjo 7,5 proc., nors buvo tikėtasi 1,8 proc. mažėjimo. Importas susitraukė 4,5 proc., jo kritimas buvo mažesnis, nei tikėtasi.

Infliacija Kinijoje išliko artima nuliui, todėl Kinijos bankas turėjo erdvės sušvelninti pinigų politiką. Priešingai nei Vakarų šalių ekonomikos, Kinijos ekonomika susiduria su defliacijos rizika. Vienų metų trukmės bazinės palūkanų normos sumažintos iki 2,65 proc. lygio – tai pirmas sumažinimas nuo praėjusio rugpjūčio.

Japonijos „Nikkei 225“ dviejų savaičių laikotarpiu paaugo net 4,6 proc., o Kinijos „blue chips“ „CSI 300“ pakilo 3,1 proc., Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį padidėjo beveik 5 proc.

Pasaulinės naftos paklausos augimas per ateinančius kelerius metus sulėtės, nes santykinai aukštos naftos kainos ir Rusijos invazija į Ukrainą paspartino perėjimą prie alternatyvių energijos šaltinių, teigia Tarptautinė energetikos agentūra. Per 2024 m. naftos suvartojimas išaugs 2 kartus mažiau nei per dvejus ankstesnius metus, o naftos paklausos pikas dėl transporto elektrifikacijos bus pasiektas dar šį dešimtmetį. Naftos gamybos pajėgumams vis dar augant rinkos išliks „adekvačiai aprūpintos“ iki 2028 m.

WTI naftos kaina buvo šoktelėjusi net 4,6 proc., kai Saudo Arabija pranešė, kad liepą sumažins gavybą papildomais 1 mln. barelių per dieną, todėl gavyba bus žemiausia per kelerius metus. Rusija neįsipareigojo didesniems mažinimams, o Jungtiniai Arabų Emyratai užsitikrino didesnę kvotą 2024 m. Likusios OPEC+ šalys įsipareigojo išlaikyti esamus mažinimus iki 2024 m. pabaigos.

Vis dėlto naftos kainų pokytis buvo trumpalaikis ir vėliau jos grįžo prie šį pusmetį įprasto lygio. „Brent“ naftos kaina per pastarąsias dvi savaites beveik nesikeitė – ji atpigo 0,13 proc. ir siekė 76 JAV dolerius už barelį. JAV WTI naftos kaina minimu laikotarpiu mažėjo 0,5 proc. iki 71 JAV dol. už barelį. Auksas atpigo 0,2 proc. iki 1 957 JAV dolerių už unciją.