Pernai fiksuotas Lietuvos ekonomikos nuosmukis juntamas iki šiol, sako tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovas Boja Gracia.
„Lietuvos ekonomika iki Rusijos invazijos į Ukrainą buvo stipri. Neigiamų poveikių padariniai buvo matomi iki praėjusių metų pabaigos, bet vėliau infliacija, didelės palūkanų normos, maža išorinė paklausa lėmė ekonomikos lėtėjimą ir metų pabaigoje fiksuotas ekonomikos nuosmukis“, – teigė jis.
Lietuvos infliacija išlieka viena didžiausių euro zonoje, o tai kelia riziką lietuviškų įmonių konkurencingumui, teigia tarptautinės valiutos fondas.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jeigu užsienio įmonės paprašytų sumažinti lietuviškų prekių gamybos kainas, dalis įmonių bankrutuotų.
„Čia aš matau didžiausią problemą ir grėsmę mūsų eksportui, nes tą sugebės padaryti tik tos įmonės, kurios yra labai produktyvios, o tos įmonės, kurios yra neproduktyvios, tiesiog gali iškristi iš rinkos, nes dalis įmonių tų kainų negalės sumažinti dėl to, kad atlyginimai yra labai pakilę“, – kalbėjo jis.
„Bandydamas suvaldyti infliaciją, Europos bankas griežtina taisykles visoms euro zonos šalims, bet infliacijos Lietuvoje tai nemažina. Lietuvai šios priemonės nepakankamai griežtos, todėl fiskalinė vietinė politika turi prisidėti“, – pridūrė B.Gracia.
Borja Gracia pabrėžia, kad Lietuvos vidinė politika turėtų aktyviau mažinti infliaciją.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog infliacijai mažinti bus panaudoti pinigai, sutaupyti nuo liepos nebekompensuojant elektros kainų.
„Fiskalinė politika turi prisidėti prie monetarinės politikos tikslų, mažinti infliacija ir tas ir yra daroma“, – kalbėjo G.Skaistė.
Tuo metu premjerės patarėjas, buvęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas priminė, kad didesnė infliacija nei euro zonoje yra labai natūrali – Lietuva ir Baltijos šalys yra besivystančios ekonomikos.
„Ką gali padaryti valdžios institucijos, tai gali bandyti švelninti infliacijos pasekmes, tai, mano manymu, ir buvo bandyta daryti“, – įsitikinęs V.Vasiliauskas.
Anot A.Izgorodino, infliacija lėtės ir be valdžios įsikišimo, o dėl elektros sutaupytus pinigus reikia skirti įmonėms.
„Tuos pinigus tiesiog duoti įmonėms tam, kad įmonės galėtų išlaikyti darbo vietas, ypač pramonės sektoriuose, nes pramonės sektorius yra tas, kuris labiausiai kenčia dėl ekonomikos lėtėjimo“ – minėjo jis.
Visuomenei piktinantis dėl smarkiai augančių maisto kainų, G.Skaistė tvirtina, kad iš gyventojų nesipelnoma.
„Kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad įmonės, kurios pardavinėja maistą, pelnosi iš situacijos, tačiau Lietuvos banko atliktas tyrimas dėl situacijos Lietuvoje tokios situacijos nerodo“, – dėstė ji.
Tarptautinio valiutos fondo atstovas palaiko Vyriausybės planuojamą mokesčių reforma, tačiau Lietuvoje ji vertinama skirtingai. Pavyzdžiui, kalbintas A.Igorodinas reformą vertina blogai. Anot jo, dabar yra ne laikas dideliems mokestiniams aplinkos pokyčiams.
„Mokesčių reformai niekada nebus tinkamas metas, kitaip tariant, reikia daryti tada, kada reikia, nes mūsų visų interesas yra stabili, gerai suręsta mokesčių sistema“, – nuomone dalijosi Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Seimui mokesčių reforma dar nepateikta. Pasak finansų ministrės, Vyriausybė reformą svarstyti pradės artimiausiu metu. Tikimasi, kad mokesčių reformą Seimas priims rudens sesijoje.
