Apie tai ekspertai diskutavo „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Ekonomikos turėtų atsigauti kitąmet
„Creditinfo“ Verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka atkreipė dėmesį, kad Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozės Lietuvai kaskart vis prastėja, visgi ji tiki, kad paskutinis šių metų ketvirtis turėtų suteikti bent kiek optimizmo.
„Palyginamoji bazė jau bus kitokia, nes pernai ketvirtą ketvirtį buvome įkritę į duobelę, tad šiemet lygindamiesi su tuo kritimu matysime geresnį rezultatą. Bet ar galėsime tuo džiaugtis? Nelabai, nes turime ambicijų augti, o ne kristi lėčiau nei ankstesnį pusmetį“, – komentavo situaciją J.Rojaka.
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidento Sigito Besagirsko pastebėjimu, Europos Sąjunga (ES) – pagrindinė mūsų eksporto rinka – ir ypač Vokietija kol kas atsigavimo ženklų nerodo. Drastiško kritimo nematyti, bet po truputį su kiekvienu ketvirčiu bus leidžiamasi laiptais žemyn.
Visgi įmonės tikisi, kad recesija nesitęs amžinai ir viliasi, jog jau 2024 m. pirmąjį ar antrąjį ketvirtį ekonomikos ims atsigauti.
„Lietuvoje įmonės yra patekusios į žirkles – pelningumas mažėja, nemažai įmonių šiemet planuoja nuostolingą veiklą, bet nori ir išlaikyti darbuotojus. Darbuotojai kol kas dar išlaikomi esamais ar net didesniais atlyginimais, įmonės prisiima rizikas ant savo pečių ir bando tose žirklėse išgyventi.
Tik išlieka klausimas, ar įmonės sugebės ištempti šį periodą su turimais resursais.
O dar reikia įvertinti ir išaugusią pinigų kainą, juk dalis įmonių gyvena iš skolintų pinigų, kurie dabar – labai brangūs. Bet įmonės turi ir savų santaupų, jų turi ir akcininkai, kurie dažnu atveju yra pasiryžę savo santaupas skolinti įmonėms, ieškoti sprendimų“, – pasakojo pašnekovas.
Anot jo, tikėtina, jog kitų metų pirmąjį ketvirtį bus pradedamos mažinti bazinės palūkanų normos, žmonės vėl ims daugiau skolintis, pirkti, lūkesčiai gerės, vėl suintensyvės eksportas. Tad, kaip teigė S.Besagirskas, dugną tikriausiai pasieksime kitų metų antrąjį ketvirtį ir nuo tada vėl kopsime aukštyn.
„Nusileidimas bus, bet ne drastiškas, ne toks kaip 2008 m.“ – teigė jis.
Masinių atleidimų nenumato
Neturėtume išvysti ir masinio darbuotojų atleidimo. Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė patikino, jog įmonės kol kas tokių veiksmų neplanuoja, tai – tik kraštutinė priemonė.
Be to, rinkoje vis dar stebimas darbuotojų trūkumas, tad net pavasarį baldų įmonėms atleidus dalį darbuotojų jie greitai buvo nusiurbti kitų verslų, ilgai be darbo daugelis neturėjo likti.
„Įmonės yra suinterestuotos išlaikyti darbuotojus, pralaukti situaciją. Jei kartotųsi 2008–2009 m. krizė, atleidimai būtų neišvengiami, bet dabar apie tokią situaciją net nekalbame“, – patikino ji.
J.Rojaka taip optimistiškai į šią situaciją nežvelgia. Anot jos, lengviau darbą susirasti galima tame pačiame sektoriuje, tačiau iš vieno sektoriaus pereiti į kitą jau gali būti sudėtingiau ir dalis darbuotojų užtruks, kol persikvalifikuos.
S.Besagirskas pastebi, kad ir pačių gyventojų elgesys yra pasikeitęs, jie nebeskuba dirbti bet kokio darbo už bet kokį atlygį.
„Nors šiuo metu laisvų darbo vietų yra, vis tiek turime sektorių, kuriuose nuolat ieškoma darbuotojų, nes, jei žmogus dabar dirbo statybininku, jis galbūt nenori dirbti vilkiko vairuotoju. Persiorientavimo procesas nėra greitas.
Bet įmonės stengiasi išlaikyti darbuotojus, laiko juos, net jei neturi jiems, ką duoti veikti, nes darbuotojų trūksta.
Metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje pamatysime augančius lūkesčius, tad, manau, net ir neturintys darbo darbuotojai bus greitai surankioti. Kol kas čia grėsmės nematau“, – tikino S.Besagirskas.
Rizikų kol kas neįžvelgia ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Tačiau ji ragino nepamiršti, jog dabar yra vasara, tad gali būti, jog tikrosios situacijos neįžvelgiame dėl atostogaujančiųjų. Viskas turėtų paaiškėti spalį, lapkritį, tada pamatysime realybę, stebėsime, ar vyksta grupiniai atleidimai.
Su infliacija nesusitvarkome
Tarp įvairių rizikų, anot J.Rojakos, gyventojų nuotaikos gerėja bent dėl mažėjančios infliacijos. Kita vertus, infliacijos rodikliai vis dar yra labai aukšti.
E.Stonkutė pripažino, jog Europai nesiseka kovoti su infliacija ir drastiškai sumažinti jos rodiklių. Be to, jos manymu, skaičiai gali nesumažėti ir dėl to, kad šią vasarą numatoma nemenka sausra, o tai paveiks ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių derlių, tad maisto kainos gali ir nenukristi.
Vienas iš infliaciją palaikančių veiksnių yra ir atlyginimų didinimas.
„Suprantame, kad, kai žmonėms padidėja palūkanos, kitų produktų kainos taip pat išlieka didelės, jie nori didesnių atlyginimų. Tad spaudimas didinti atlyginimus vis dar išlieka, bet, manau, jau reikia ieškoti kompromiso tarp verslų ir darbuotojų. Darbuotojų lūkesčiai yra teisėti ir suprantami, bet tada kartu auga ir infliacija. Reikėtų jau imtis spręsti šią priklausomybės spiralę. To jau ėmėsi JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė (JK), ir tai sprendžia kitais būdais, ne minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimu, kaip tai darome mes.
Vienas sparčiausių atlyginimų augimų yra Lietuvoje, bet tai turi ir pasekmių, įskaitant infliaciją“, – aiškino E.Stonkutė.
Tuo metu I.Ruginienė pabrėžė, kad atlyginimų augimas net nesiekia infliacijos lygio, tad net šiek tiek padidinus algas, pinigų gyventojams vis tiek trūksta.
„O kai pasižiūri realaus atlyginimo statistiką, matai, kad kasmet jis vis mažėja ir mažėja. Tai susiję ir su mūsų galimybėmis.
Gegužės pabaigoje viešėjau Berlyne. Apsilankiau ten parduotuvėse ir likau šokiruota. Vos neapsiverkiau pamačiusi kainas. Kosmetikos, skalbimo priemonių kainos Vokietijoje mažesnės nei Lietuvoje ne keliais procentais, o dviem trimis kartais. Nemažai produktų ten daug pigesni nei Lietuvoje. Vokiečiai, matyt, tuo džiaugiasi, nors Lietuvoje mums nėra taip džiaugsminga, nes mūsų atlyginimai dviem trimis kartais mažesni“, – pasakojo ji.
Be to, kaip pabrėžė I.Ruginienė, gyventojų taupymas turi ir kitą medalio pusę – jau dabar matoma, kad verslai nuo to kenčia.
„Žmonės yra išsigandę, atsisako tam tikrų pirkinių, paslaugų. Stambių produktų, baldų, buitinės technikos pardavėjai jau jaučia, kad žmonės taupo. O mes visada turėjome vieną požiūrį – skatinti vartojimą, kelti atlyginimus ir leisti žmonėms tuos pinigus išleisti, nes tai verslui sugrįžta dvigubai“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Visgi J.Rojaka išreiškė susirūpinimą gyventojais, mat augant infliacijai išaugo vartojimo kreditų poreikis. Jos duomenimis, palyginti su 2019 m., vidutinės skolinimosi sumos dabar išaugusios 3 kartus. O tai, ekspertės vertinimu, didelis skirtumas. Kartu išaugo ir nebesugebančių grąžinti skolų gyventojų skaičius.
Nepatenkintas mokesčių reforma
Negana viso to, S.Besagirskas nėra patenkintas ir mokesčių reforma. Pasak jo, nėra aiškūs jos tikslai, pašnekovo manymu, atrodo, tėra norima sistemą padaryti tik dar labiau painią, o dalį gyventojų paskatinti dirbti šešėlyje.
„Dalį dirbančiųjų su verslo liudijimais norima nustumti į užribį, kad jie dirbtų nelegaliai, jaustųsi blogai.
Nesutinku ir dėl kapitalo apmokestinimo, jis jau ir taip nemažai apmokestintas, palyginti su kaimynais. Jei jį dar labiau apmokestinsime, užsienio investuotojai iš Lietuvos pasitrauks.
Pinigų galima rasti racionaliau valdant valstybės išlaidas. Turime daug skandalų, kada valstybės pinigai nueina neaišku kur ir tada kyla didelė nepasitenkinimo banga“, – komentavo jis.
Be to, anot S.Besagirsko, jau seniai kalbėta, kad turime būti konkurencingesni nei kaimynai. Užsienio ir vidaus investicijos yra itin svarbios, būtina, kad nepabėgtų esami verslininkai ir ateitų daugiau naujų.
„Taip pat viskas turi būti aišku ir paprasta. Daugelyje šalių mažos įmonės neturi buhalterių, o Lietuvoje net įkūręs mažąją bendriją, kurioje nėra nė vieno darbuotojo, tik vadovas, pats ir kepantis, ir pjaunantis, ir darantis visa kita, turi samdytis buhalterę dėl labai painios ir nuolat kintančios mokesčių sistemos“, – papildė jis.
