2019 metais prasidėjęs Alytaus šilumos tinklų, kuriuos valdo šio miesto savivaldybė, ginčas su bendrove „Litesko“, priklausančia Prancūzijos kompanijai „Veolia“, baigėsi tik šįmet.
Ir toli gražu ne taip, kaip žadėjo Alytaus šilumos tinklams atstovaujantys teisininkai. Advokatų kontora „TGS Baltic“ paskelbė, kad bus siekiama gauti 22,6 mln. eurų kompensaciją iš „Litesko“. Tvirtinta, jog ši bendrovė pažeidė šilumos ūkio nuomos sutartį, kadangi net trejus metus ilgiau nei buvo joje numatyta, naudojosi šilumos ir elektros infrastruktūra.
Šioje byloje ieškovams atstovavo „TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris bei Baltijos šalių valdybos pirmininkas Vilius Bernatonis. Tačiau brangiai apmokami teisininkai niekuo nepadėjo.
Neseniai abi ginčo šalys pasirašė taikos sutartį, kurią patvirtino Apeliacinis teismas. Negana to, patys Alytaus šilumos tinklai iki 2029 m. liepos 1 d. privalės dalimis sumokėti bendrovei „Litesko“ 14,158 mln. eurų už perduotą turtą. Tiesa, vargu ar žadėtą sėkmę ir milijoninę žalą žadėjusi prisiteisti advokatų kontora dėl šios nesėkmės pernelyg išgyvena.
Jau išleido milžinišką sumą
„TGS Baltic“ su advokatu V.Bernatoniu priešakyje šiuo metu padeda Lietuvos valstybei bylinėtis su Prancūzijos investuotoja „Veolia“ Vašingtono arbitraže, o Vilniaus savivaldybei – Stokholmo abritraže.
Tai jau kainavo didžiulius mokesčių mokėtojų pinigus.
„2016 m. sausio mėn. „Veolia Environement S.A.“, „Veolia Baltics and Eastem Europe S.A.S.“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“ kreipėsi į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo centrą (ICSID), prašydami spręsti ginčą, kilusį iš investuotojams priklausančių įmonių investicijų Lietuvos Respublikoje, tarptautiniame arbitraže, kaip numatyta 1992 m. balandžio 23 d. Paryžiuje sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės sutartyje.
Vyriausybei įgaliojus Energetikos ministeriją atstovauti valstybei šiame arbitraže, 2016 m. vasario mėn. buvo vykdomas teisinių paslaugų supaprastintas viešasis pirkimas, apklausos būdu. Pirkimui pateikti pasiūlymą buvo kviečiamas vienas tiekėjas „Shearman & Sterling“ (2021 m., pasikeitus advokatų kontoros pavadinimui, bylą veda „Gaillard Banifatemi Shelbaya Disputes“).
Nuo proceso pradžios už teisines paslaugas ir procedūrines išlaidas sumokėta 13,7 mln. eurų“, – portalui lrytas.lt paaiškino Energetikos ministerijos atstovai.
Kiek iš jų atiteko šioje byloje taip pat dalyvaujančiai „TGS Baltic“, lieka nežinoma. Kaip ir tai, kokios stadijos ginčas yra šiuo metu.
„Deja, bet apie šiuo metu vykstančių ginčų eigą komentuoti daugiau nei yra pakomentavę mūsų klientai negalime.
Tokių bylų atveju taip pat nėra lengva pasakyti, kada gali būti priimtas galutinis sprendimas. Kai tik turėsime daugiau informacijos, kuria galėsime pasidalinti viešai – būtinai tai padarysime. Apie klientų mums mokamas sumas už suteiktas teisines paslaugas komentuoti taip pat negalime, tačiau norime jus informuoti, kad tai buvo viešas konkursas, vykdomas pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymą, tad ir informacija apie viešųjų pirkimų sutarčių sumas yra skelbiama viešai įstatymo numatyta tvarka“, – teigė „TGS Baltic“ verslo plėtros vadovė Silvija Berštautienė.
Pralaimėjimai netrukdo toliau gauti užsakymų
Dar viena šnipštu pasibaigusi valstybės inicijuota teisinė byla nuskambėjo prieš trejetą metų, kuomet Lietuva galutinai pralaimėjo beveik aštuonerius metus trukusį ginčą su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų kompensacijos už per brangiai 2004–2012 m. pirktas rusiškas gamtines dujas.
Švedijos Aukščiausiasis Teismas 2019-ųjų gruodį atmetė Lietuvos prašymą peržiūrėti jai nepalankų šios šalies Apeliacinio teismo sprendimą – pastarasis nepakeitė 2016 m. Stokholmo arbitražo sprendimo.
Ginče su „Gazprom“ Lietuvai atstovavo viena didžiausių pasaulyje advokatų kontorų – JAV „Shearman & Sterling“ bei Lietuvos advokatais iš „Lawin“ ir ta pati „TGS Baltic“ advokatų kontora, kuriai nepavyko iš „Litesko“ prisiteisti žadėtų 22 mln. eurų.
Nepaisant tokių nesėkmių, dėl taikomų išimčių teisininkų paslaugas Energetikos ministerija perka neskelbiamų derybų būdu ir kažkodėl užsakymą gauna dažniausiai tie patys teisininkai.
Kaip praėjusiais metais rašė portalas alfa.lt, dauguma arbitražo procesų yra konfidencialūs, todėl visuomenė apie juos beveik nieko nežino. Kad tokia situacija nėra visiškai normali ir sudaro terpę korupcijai, pripažįsta ir Seimo Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis.
Mat nei Seimui, nei kuriai kitai institucijai brangiai apmokamus teisininkus samdančios ministerijos neprivalo nei nurodyti jų darbo įkainių, nei pagrįsti, kad būtent vienos ar kitos kontoros paslaugų kokybės ir kainos santykis yra geriausias.
Portalas alfa.lt tuomet kėlė klausimą – kas tokiu atveju galėtų paneigti, kad teisinių paslaugų teikėjai pasirenkami ne pagal profesionalumo ir kainos, o pagal asmeninės draugystės ar kitus kriterijus?
„Tokių prielaidų gali būti“, – kalbėdamas su alfa.lt neprieštaravo Z. Balčytis.
