Neseniai per Lietuvą nuvilnijo žinia apie skandalingas darbo sąlygas ir įstatymų pažeidimus vienoje antrinėje lietuvių įmonėje. Ją paskleidė Danijos profesinė sąjunga „3F“. „Niekada nemačiau nieko panašaus. Kelerius metus baisiomis sąlygomis kabinose gyvenantys vairuotojai – visiškai pamišę“, – yra sakęs jos atstovas.
Šiemet pavasarį Belgijos ir Nyderlandų pasienyje esančiose stovėjimo aikštelėse buvo apklausti vienoje Lietuvos krovinių vežimo įmonių dirbantys vairuotojai. Jie taip pat teigė mėnesių mėnesius miegantys sunkvežimiuose ir uždirbantys gerokai mažiau nei minimalus darbo užmokestis šalyse, kuriose jie lankosi gabendami garsių įmonių gaminius. Prieš porą metų Norvegijos policija, aiškindamasi situaciją dėl darbuotojų išnaudojimo skandalo, Norvegijoje atliko kratas su Lietuva siejamoje logistikos įmonėje.
Prevencinė veikla
Nenormuotos darbo valandos, nemokamos algos, sunkios gyvenimo sąlygos. Tai tik keletas požymių, įspėjančių, kad po vienos ar kitos įmonės stogu įsitvirtino vergovė. Ar įmanoma pagelbėti į ją pakliuvusiems žmonėms?
„Kova su prekyba žmonėmis darbo išnaudojimo tikslais yra labiau prevencinė. Pagal sudarytą išankstinį grafiką, o kartais ir gavę informacijos iš nevyriausybinių organizacijų mūsų inspektoriai tikrina įmones ir aiškinasi, ar jose nėra nelegaliai dirbančiųjų arba kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų bei darbo teisės. Tai – mūsų kompetencija.
Pasitaiko situacijų, kai atlikdami patikras dėl nelegalaus darbo pastebime ir galimo darbuotojų išnaudojimo požymių. Dažniausiai taip nutinka įmonėse, kuriose dirba užsieniečiai, bet pasitaiko vergiškomis sąlygomis dirbančių ir mūsų šalies piliečių.
Būna ir tokių atvejų, kai pasikalbėjus su dirbančiaisiais kyla įtarimas, jog jie atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, – kad jie gali būti prekybos žmonėmis darbo išnaudojimo tikslais aukos. Apie tai perduodame informaciją policijai ir ji imasi tyrimų“, – paaiškino Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Gediminas Noreika.
Išsišoka transportas
Pasak G.Noreikos, prekybos žmonėmis aukų pasitaiko kone visuose įmonių veiklos sektoriuose, bet rizikingiausi yra transporto bei statybų sektoriai ir viešojo maitinimo įmonės. Yra buvę pavienių darbuotojų išnaudojimo situacijų ir siuvyklose, ir viešbučiuose, kur kambarių tvarkytojomis neretai įsidarbina iš užsienio atvykusios moterys.
„Pastaruoju metu daugiausia išnaudojimo atvejų vis dėlto pasitaiko lietuviškose tarptautinių krovinių gabenimo įmonėse. Jos turi antrinių įmonių užsienyje, o pasamdyti vairuotojai, dažniausiai atvykstantys iš trečiųjų pasaulio šalių, dirba įvairiose valstybėse“, – užsiminė G.Noreika.
Nors milžiniškos įmonės gauna iš užsakovų atlygį už prekių gabenimą, jos taip organizuoja veiklą, kad kuo mažiau pinigų atitektų vairuotojams. Jiems nemokama už viršvalandžius, naktinį darbą.
Pagal teisės aktus vairuotojai turi gauti darbo užmokestį tos šalies, kurios teritorijoje darbuojasi, – tai įmonės ir deklaruoja tų šalių institucijoms, tačiau Lietuvoje jos deklaruoja tik tą darbo užmokestį, kuris yra sutartas darbo sutartyje.
Kaip apskritai įmanoma nustatyti tokios vergovės atvejus? „Tuomet, kai transporto įmonių vairuotojai po kelis mėnesius negauna atlyginimo, jie pradeda ieškoti pagalbos, dažniausiai – per kitus savo aplinkos žmones. Į VDI jie kreipiasi dėl nesumokėtų algų, o pradėję tyrimą dėl darbo teisės pažeidimų pamatome, kad tie žmonės yra išnaudojami.
Trys, keturi ar dar daugiau mėnesių nepertraukiamo darbo be galimybės grįžti namo – tai ir Mobilumo paketo direktyvos, ir Darbo kodekso reikalavimų pažeidimas. Blogiausia, kad dirbdami be algos ir be namų tie žmonės yra visiškai priklausomi nuo darbdavio. Jei tik jis nutraukia darbo sutartį, tuo pat metu panaikinamos gyvenimo Lietuvoje vizos ir užsieniečiams tenka grįžti į savo gimtąją šalį nieko neuždirbus ir jie nežino, kam dėl to pasiskųsti, ir niekur nesikreipia“, – paaiškino G.Noreika.
Svarbiausia – uždarbis
Vergovės sąlygas sukuria ir kitų sričių darbdaviai. Pasak G.Noreikos, moterų išnaudojimo atvejų dažniau pasitaiko rytietiško masažo salonuose ir restoranų arba kavinių virtuvėse, kur jos įdarbinamos. Jos dirba ir valymo paslaugų įmonėse, tačiau kol kas apie išnaudojimo atvejus jose žinių dar nebuvo.
Tuo metu vairuotojai į mūsų šalies transporto įmones, vildamiesi užsidirbti, dažniausiai atvyksta iš buvusių sovietinių respublikų: Baltarusijos, Uzbekijos, Kirgizijos, Kazachstano, iki karo – ir iš Ukrainos.
„Tų atvykstančių žmonių mentalitetas yra kitoks. Jie savęs neregi kaip aukų. Blogybė jiems – nesumokėtos algos, o blogos gyvenimo ir darbo sąlygos jiems atrodo savaime suprantamos.
Taip jausdavosi ir lietuviai, kai iki mūsų šalies įstojimo į ES, apie 2000-uosius, vykdavo į Angliją ar Airiją ir dirbdami ten gyvendavo vergiškomis sąlygomis. Atrodydavo, kad taip ir turi būti, nes jų tikslas buvo užsidirbti daugiau pinigų nei Lietuvoje“, – priminė G.Noreika.
Pasidalija informacija
Anot G.Noreikos, 2020-ųjų rugsėjį VDI Vilniaus skyriuje buvo įsteigta bandomoji specializuota kontrolės ir prevencijos prekybos žmonėmis priverstiniam darbui srityje grupė. Sukaupus patirties po poros metų ji pradėjo veikti ir VDI Kauno skyriuje. „Šios grupės tiria prekybos žmonėmis atvejus ir informaciją perduoda policijai. Tol, kol jų nebuvo, policijai per metus pavykdavo perduoti vos vieną kitą informaciją tyrimui pradėti. Užtat per pastaruosius porą metų jau esame perdavę 7 atvejų duomenis.
Kai kuriuos tyrimus policija nutraukė, bet du tęsiami iki šiol ir, tikėtina, galimiems kaltininkams galbūt bus pritaikyti Baudžiamojo kodekso straipsniai.
O ir tie VDI tyrimai, kuriuos policija nutraukė, niekur nedingo. Savo ruožtu VDI užfiksavo Administracinių nusižengimų kodekso pažeidimus. Darbdaviai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos arba darbo teisės pažeidimus“, – sakė pašnekovas.
Svarbu nenutylėti
Kaip išnaudojamajam ištrūkti iš vergovės? Ar yra tikimybė, kad apie užsieniečių išnaudojimą praneš kartu dirbantys mūsų šalies žmonės?
„Išties būta atvejo, kai kinų virtuvėje virėjas dirbo kaip vergas, ir būtent padavėja pranešė nevyriausybinei organizacijai KOPŽI apie baisią jo padėtį. Ši organizacija yra viena Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis narių. Ji susisiekė su mumis ir kartu su policija atlikome tyrimą.
Būta ir kitų atvejų, kai informacijos gavome iš nevyriausybinių organizacijų, nes jos pačios pirmosios ima bendrauti su aukomis – sužino apie darbo išnaudojimo ar kitokios prekybos žmonėmis atvejus.
Būna ir atvirkščiai – mes nustatome galimo išnaudojimo atvejus ir apie tai informuojame nevyriausybines organizacijas. Jos turi galimybę į vergovę patekusiems žmonėms parūpinti gyvenamąją vietą ir apsaugoti juos nuo išnaudotojo“, – paaiškino G.Noreika.
Yra ir dar vienas svarbus niuansas – pati VDI negali tikrinti atvykusių į Lietuvą komandiruočių būdu ar įdarbintų įmonėse užsieniečių gyvenimo sąlygų. Pagal teisės aktų nuostatas, VDI tikrina tik sezoninių darbuotojų gyvenamąsias vietas.
„Bet jei mes sužinome, kad įdarbinti užsieniečiai kambariuose gyvena ne po vieną ir ne po du, kad sąlygos pasibaisėtinos, tokia informacija pasidalijame su policija“, – patikino G.Noreika.
Inspektoriai dirba išvien su policija
- Prekybos žmonėmis esmę atskleidžia trys pagrindiniai požymiai. Vienas jų – neteisėti veiksmai: tai aukos pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas, laikymas nelaisvėje ir kiti.
- Antrasis – asmens valią palenkiantys būdai: fizinis ir psichologinis smurtas, įvairūs grasinimai, apgaulė, pasinaudojimas asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu ir kiti.
- Trečiasis tikslas – išnaudojimas: priverstinis darbas ar priverstinis paslaugų teikimas, priverstinis elgetavimas, įvairios seksualinio išnaudojimo formos, vertimas imtis nusikalstamos veiklos.
- Tad, atsižvelgdama į didelį atvykstančių ir įdarbinamų užsieniečių skaičių ir besitęsiantį karą Ukrainoje, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) stiprina pajėgas ir tęsia projektą, kuriuo siekiama skirti daugiau dėmesio priverstinio darbo atvejams nustatyti ir darbo inspektorių kompetencijai prekybos žmonėmis darbo išnaudojimo srityje kelti.
- VDI kartu su Policijos departamentu vykdo bendrus veiksmus dėl prekybos žmonėmis priverstinio darbo išnaudojimo tikslais prevencijos ir kontrolės.
- Bendros priemonės yra nukreiptos į siekį skatinti ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą kovos su prekyba žmonėmis ir nelegalaus darbo kontrolės srityje. Be to, vykdydama prevenciją ir dalijimąsi informacija VDI nuolat bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios suteikia reikiamą pagalbą prekybos žmonėmis aukoms.
VDI ragina darbuotojus ir gyventojus pranešti apie galimus priverstinio darbo atvejus tel. (8 5) 213 9772 (reikia spausti 2, t.y. pasirinkti liniją, kur pranešama apie nelegalų darbą) arba el. paštu priverstinisdarbas@vdi.lt.
Pranešti apie tokius atvejus galima ir Nacionalinei asociacijai prieš prekybą žmonėmis. Ši organizacija vienija pagrindines šalies nevyriausybines organizacijas, teikiančias socialinę pagalbą prekybos žmonėmis aukoms, ir įsteigė visą parą veikiančią pagalbos telefonu liniją pranešimams apie prekybos žmonėmis atvejus ar aukas. Linijos numeris +370 616 91 119.
Parengta bendradarbiaujant su Valstybine darbo inspekcija.
