O.Barkauskas: didesnį CO2 pėdsaką palieka maisto grilinimas
„Lietuva taptų pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, kurioje būtų uždraustas profesionalių fejerverkų panaudojimas“, – susitikimo su žiniasklaida metu kalbėjo Lietuvos pirotechnikų asociacijos pirmininkas Ovidijus Barkauskas.
O.Barkauskas aiškino, kad balandžio 14–22 d. LPA iniciatyva buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, apklausta tūkstantis šalies gyventojų.
„73 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad profesionalūs fejerverkai, naudojami įvairių renginių metu laikantis saugumo reikalavimų, kuria šventinę nuotaiką. Labai panašiai fejerverkus vertina tiek sostinės, tiek kaimo gyventojai: profesionalius fejerverkus kaip šventinę nuotaiką kuriantį renginių akcentą apibūdina 76 proc. Vilniaus miesto ir 77 proc. kaimiškų vietovių gyventojų“, – aiškino O.Barkauskas.
Apklausa taip pat parodė, kad 64,4 proc. gyventojų pritaria tradicijai valstybines šventes ir Naujuosius metus sutikti grožintis fejerverkais. Tam nepritariantys teigė 23,7 proc., o beveik 12 proc. atsakė, kad neturi nuomonės šiuo klausimu.
Pasak jo, gyventojai labiausiai susirūpinę dėl fejerverkų poveikio gyvūnams. O.Barkauskas sakė suprantantis šią situaciją, visgi fejerverkai gyvūnams nesukelia ilgalaikių pasekmių, o renginiuose vis dažniau naudojami tylieji fejerverkai, taikomos naujos technologijos.
„Mes suprantame visuomenės susirūpinimą dėl fejerverkų poveikio gyvūnams ir šiam klausimui skiriame didelį dėmesį. Mūsų tikslas – kad renginys ar šventė, kurių metu naudojami profesionalūs fejerverkai, keltų kuo mažiau streso tiek naminiams, tiek gamtoje gyvenantiems gyvūnams, todėl renginiuose vis daugiau naudojami tylieji fejerverkai, taikomos naujos technologijos, ieškoma ir kitų sprendimų“, – pažymi O.Barkauskas.
O dėl naminių gyvūnų, LPA pirmininko nuomone, atsakingi jų šeimininkai.
„Turėtų atsirasti protingumas. Tikrai per Naujųjų metų naktį negalite vesti šuns pavedžioti. Reikėtų namuose įjungti muziką, kad gyvūnėliui būtų mažesnis stresas. Yra racionalių patarimų, kuriais galima pasinaudoti“, – aiškino jis.
O.Barkausko nuomone, naudojant profesionalius fejerverkus, Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį nebuvo jokių incidentų.
„Seimo nario Lino Jonausko teiginiai, kad jie nesaugūs naudoti, neatitinka realybės. Mes suprantame, su kokiais pavojingais pirotechnikos gaminiais dirbame, bet tam yra saugumo reikalavimai, gaunami leidimai, derinama su savivaldybės administracijomis. Nemanome, kad F4 kategorijos fejerverkai turėtų būti draudžiami Lietuvoje“, – pabrėžė jis.
O.Barkauskas pridūrė, kad LPA pritartų siūlymams riboti F2 ir F3 kategorijos fejerverkus, kurie naudojami plačios visuomenės.
„Yra pasiūlymas, kad tokie fejerverkai nebūtų pardavinėjami internetinėse svetainėse, kad būtų ribojama galimybė įsigyti jų degalinėse. Mes kalbame apie papildomus ribojimus masinių susibūrimų vietose. Natūralu, kad kai ateina didelė masė žmonių, leisti fejerverką nėra saugu“, – manė jis.
O.Barkausko teigimu, profesionaliųjų fejerverkų uždraudimas paveiktų ne tik koncertų organizatorius, bet ir kino pramonę, o pirotechnikos sektorius Lietuvoje būtų tiesiog uždarytas.
LPA pirmininkas taip pat pažymėjo, kad asociacijos iniciatyva profesionalių fejerverkų gaminiuose jau atsisakyta toksiškų medžiagų (švino, arseno, stibio, heksachlorobenzeno), taip pat plastiko, kuris pakeistas į perdirbamas ir aplinkai draugiškas medžiagas.
Kaip sakė O.Barkauskas, įstatymo pataisas, kuriomis siekiama uždrausti Lietuvoje profesionalius fejerverkus, inicijavę politikai sutirština spalvas ir manipuliuoja informacija neįsigilinę į situaciją.
„Oficialūs Aplinkos apsaugos agentūros reguliariai atliekamų tyrimų duomenys patvirtina, kad didžiausių renginių ar švenčių metu paros norma neviršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytų ribinių verčių. Pavieniai valandos oro taršos normų viršijimo atvejai yra visiškai išimtiniai ir iš esmės nulemti oro sąlygų.
Fejerverkų tarša, palyginti su kitais taršos šaltiniais, yra mažareikšmė, trumpalaikė ir koncentruota dideliame aukštyje, tad pristatyti tai kaip didžiulį taršos šaltinį yra mažų mažiausiai neteisinga. Palyginimui, vieno fejerverkų festivalio metu padaroma CO2 tarša prilygsta vos kelių automobilių kuro sudeginimui“, – teigia LPA vadovas.
O.Barkauskas taip pat citavo Austrijos tvarumo tyrimų instituto duomenis, kurie parodė, kad daug didesnis taršos šaltinis nei fejerverkai yra privatus grilinimas. Vien Vokietijoje naudojant grilius per metus išskiriama apie 500 tūkst. tonų CO2.
„Palyginimui, aštuonių asmenų kompanijos grilio vakarienė prilygsta 564 vienetų fejerverkų baterijų arba 282 kg pirotechnikos mišinio panaudojimui“, – pažymėjo O.Barkauskas ir pridūrė, kad viliasi, jog užuot tapus pirmąja valstybe ES, visiškai uždraudusia naudoti profesionalius fejerverkus, bus rastas kompromisas ir gyventojai galės toliau mėgautis profesionaliais fejerverkais.
M.Tyla: mes pavogsime iš žmonių emociją
M.A.M.A asociacijos pirmininkas Martynas Tyla konferencijoje teigė, kad profesionalūs fejerverkai gausiai naudojami ne tik įvairiuose pramogų ir kultūros renginiuose Lietuvoje, bet ir žymiajame „Eurovizijos“ dainų konkurse bei po atviru dangumi vykstančiuose pasaulinio garso atlikėjų koncertuose.
Jis neatmeta, kad priėmus siūlomas įstatymo pataisas Lietuvai galėtų būti neleista organizuoti šio didžiausio pasaulyje dainų konkurso, net jei mūsų šalis „Euroviziją“ ir laimėtų. Jis pabrėžė, kad apie 70 proc. „Eurovizijos“ dainų konkursuose naudojamų efektų taip pat yra profesionali pirotechnika.
„Jei tokie fejerverkai būtų uždrausti, reginių organizatoriams kiltų problemų dėl pasaulinio garso lygio žvaigždžių atvykimo į Lietuvą. Jei Lietuvai pavyktų laimėti „Euroviziją“, tai organizatoriai klaustų, ar Lietuvoje tikrai negalima fejerverkų. Jei kažkas draudžiama, prarandama ir emocija, ir vaizdas televizijoje. Galbūt būtų pasiūlyta organizuoti konkursą, tarkime, Lenkijoje. Tikrai labai daug klausimų iškiltų tokiu atveju ir labai tikėtina, kad Lietuvoje dėl to nevyktų ne tik „Eurovizija“, bet ir garsių pasaulinių grupių koncertai.
Tiek ir Lietuvos atlikėjai naudoja daug pirotechnikos. Kai fejerverkas iššauna, jis sukelia tam tikrą emociją. Ar tai blogai? Mano nuomone, gerai“, – tęsė M.Tyla.
„Mano nuomonė labai aiški: drausdami fejerverkus, mes pavogsime iš žmonių emociją. Gal kai kurie man bandys paprieštarauti – gretimai vyksta karas ir daug kas tuo spekuliuoja, bet neslėpsime, kad ir Lietuvoje, kai buvo švenčiami Naujieji metai, ukrainiečiai ir jų vaikai džiaugėsi fejerverkais.
Vienintelis dalykas, kuris yra pavojingas – kai fejerverkai paleidžiami bet kur ir bet kaip. Tas iš tikrųjų gąsdina, bet manau, kad su fejerverkais dirbantys profesionalai gali tą labai puikiai kontroliuoti“, – kalbėjo M.Tyla.
Jo teigimu, toks draudimas – populistinis.
„Mano nuomone, tai yra absoliučiai populistinis žingsnis, kuris yra ne vietoje ir ne laiku. Diskusijų visą laiką bus, kam kenkia, kam ne – ar paukščiai kenčia, ar ne. Paskui prieisime prie to, ar sliekai nesutrypti, ar gyvos liko sraigės“, – šnekėjo jis.
A.Kamantauskas: labai lengva viską uždrausti
Profesionalus režisierius ir renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas teigė, kad profesionalių fejerverkų uždraudimas atimtų dalį gerų emocijų iš žiūrovų, kurių ir taip labai trūksta, nes negatyvumo mūsų aplinkoje yra daugiau nei pakankamai. Užuot ėjus radikalių draudimų keliu, jis siūlė ieškoti būdų, kaip naudojant fejerverkus suderinti visų pusių interesus.
„Esu įsitikinęs, kad galima rasti būdų, kaip naudojant fejerverkus suderinti visų pusių interesus. Kai pernai Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą buvo naudojami fejerverkai, man irgi tai kėlė daug klausimų, tačiau po to pamačiau renginį, kuriame fejerverkai karo fone panaudojami labai subtiliai. Kaip bebūtų, gyvenimas tęsiasi ir tai yra daugiau formos ir susitarimo klausimas“, – kalbėjo režisierius.
„Labai lengva viską uždrausti, bet turime galvoti apie niuansus ir diskutuoti, kaip padaryti, kad visa tai, ką ilgus metus kūrėjai kūrė, visus džiugintų ir vestų į pozityvą. Kiekvienas renginys ir šventė yra tam, kad praskaidrintų nuotaiką.
Po pandemijos, karo ir vidinių rietenų išvargę žmonės eina atsipalaiduoti į renginius. Kiekvienas renginio režisierius bando sukurti gerą efektą, o kiekvienas renginys turi išvystytą dramaturgiją. Kulminacijai naudojame specialiuosius efektus“, – šnekėjo A.Kamantauskas.
O fejerverkai, anot jo, puiki priemonė kulminacijai, kurianti žmonėms teigiamas emocijas.
„Nenorėčiau, kad mane kaip kūrėją varžytų draudimai pasitelkti vaizdines priemones. Fejerverkai viską vainikuoja. Kodėl turėtume būti ta šalis, kuri jų atsisako ir juos uždraudžia? Olimpinės žaidynės, Pasaulio futbolo čempionatas, Naujieji metai didžiausiose pasaulio sostinėse – viską vainikuoja įspūdingi fejerverkai. Net tvarumo pirmūnai danai Kopenhagos centre kiekvieną šeštadienį leidžia fejerverkus“, – pridūrė jis.
„Galima uždrausti rūkymą, alkoholį, mėsą, tortus renginiuose. Viską uždraudę, ko gero, liksime be nieko. Ne draudimai turėtų mus riboti. Renginio užsakovas ir organizatorius turi turėti galimybę spręsti, ar jam naudoti fejerverkus, ar ne“, – sakė jis.
Režisieriaus teigimu, kritikuojantieji profesionalius fejerverkus dažnai būna susidarę nuomonę neįsigilinę. Pasak A.Kamantausko, fejerverkus galima mėgti arba jų nemėgti, bet pasirinkimo galimybė turi išlikti.
„Muzikinių atrankų komisijos atlikėjams nuolat rekomenduoja savo pasirodymų metu būti ryškiems ir įsimintiniems ir tam naudoti specialiuosius efektus. Ne veltui juos ir vadiname efektais – kiekvieno kūrėjo kūrybinis iššūkis yra sukurti juos kuo įspūdingesnius. Norėčiau, kad valstybė neribotų kūrybinės laisvės kurti žmonėms šventę ir įspūdingas emocijas, ribodami priemonių pasirinkimą. Galime diskutuoti apie niuansus, bet kategoriškumą eliminuokime“, – pridūrė renginių agentūros „ReKūrai“ vadovas.
