Vilniuje centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Užupyje, senos statybos butų kainos nuo metų pradžios padidėjo 1,6 proc. (48 eurų/ kv. m) iki 3044 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina šioje zonoje padidėjo 0,8 proc. (25 eurų/ kv. m).
Miegamuosiuose rajonuose arčiau centro, kuriuose daugiausia senos statybos gelžbetoniniai daugiabučiai, t. y. Žirmūnuose, Baltupiuose, dalyje Antakalnio ir Šnipiškių senos statybos butų kainos nuo metų pradžios sumažėjo 0,4 proc. (7 eurų/ kv. m) ir siekė 1901 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,4 proc. (7 eurų/ kv. m).
Pietinėje sostinės dalyje, kuriai priskiriami Naujininkai ir Vilkpėdė nuo metų pradžios butai pabrango 0,8 proc. (14 eurų/ kv. m) iki 1694 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,5 proc. (9 eurų/ kv. m).
Sovietinės statybos miegamųjų rajonų zonoje, apimančioje Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes nuo metų pradžios butų kainos padidėjo 0,8 proc. (12 eurų/ kv. m) iki 1572 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,6 proc. (9 eurų/ kv. m).
Pilaitėje nuo metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 0,2 proc. (3 eurų/ kv. m) ir siekė 1611 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,2 proc. (3 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje miesto dalyje, apimančioje Tarandės, Perkūnkiemio, Bajorų, Visorių, Santariškių rajonus butų kainos nuo metų pradžios padidėjo 2,4 proc. (49 eurų/ kv. m) iki 2058 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,1 proc. (23 eurų/ kv. m).
Kauno centre, senamiestyje vidutinė senos statybos butų kaina nuo metų pradžios padidėjo 0,7 proc. (13 eurų/ kv. m) iki 1948 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,4 proc. (7 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius, nuo metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 0,3 proc. (4 eurų/ kv. m) iki 1265 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,4 proc. (6 eurų/ kv. m).
Vakarinėje miesto dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius, vidutinė senos statybos butų kaina nuo metų pradžios sumažėjo 0,2 proc. (3 eurų/ kv. m) iki 1258 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 1,4 proc. (18 eurų/ kv. m).
Klaipėdos centre, Senamiestyje vidutinė butų kaina nuo metų pradžios padidėjo 0,6 proc. (10 eurų/ kv. m) iki 1710 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,2 proc. (3 eurų/ kv. m).
Pietinėje Klaipėdos dalyje, esančioje arčiau miesto centro vidutinė butų kaina nuo metų pradžios padidėjo 1,8 proc. (23 eurų/ kv. m) iki 1329 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,1 proc. (14 eurų/ kv. m).
Kiek toliau nuo centro esančiuose pietiniuose senos statybos rajonuose vidutinė butų kaina nuo metų pradžios padidėjo 0,9 proc. (9 eurų/ kv. m) iki 1073 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,6 proc. (6 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, kur gerokai daugiau naujesnės statybos būsto, butų kainos antrinėje rinkoje nuo metų pradžios padidėjo 0,2 proc. (4 eurų/ kv. m) iki 1846 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,3 proc. (6 eurų/ kv. m).
Pasak „1Partner LT“ direktoriaus Viktoro Račkovskio, jau kuris laikas butų kainos antrinėse didmiesčių rinkose juda be aiškesnės krypties. Jei vieną mėnesį kainos padidėja, tai didelė tikimybė, kad kitą mėnesį fiksuosime kainų sumažėjimą ir taip tęsiasi jau daugiau nei pusę metų. Turint omenyje, kad gyvename sparčiai kylančių palūkanų, suprastėjusių lūkesčių bei ekonominės recesijos kontekste, tai tokie rezultatai, vertintini kaip visai neblogi. Tikėtina, kad panašūs rezultatai bus stebimi ir artimiausiu metu.
Nekilnojamojo turto bendrovės „1Partner LT“ ir nekilnojamojo turto įstaigos „Realdata“ sukurtas ir 2020 m. rudenį pristatytas būsto kainų indeksas parodo būsto kainų pokytį skirtingose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos zonose.
Analizuojant Vilniaus miestą, „1PI“ indeksas stebi butų kainų lygį ir pokytį 6-iose skirtingose sostinės teritorijose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (sostinės centrinės dalies svoris indekse yra 0,19, miegamųjų rajonų centrinės dalies – 0,21, pietinės dalies – 0,08, sovietinės statybos miegamųjų rajonų – 0,38, Pilaitės mikrorajono – 0,05, šiaurinės dalies – 0,09). Stebimose 6-iose teritorijose butų skaičius sudaro apie 89 proc. sostinės butų fondo.
Kaune butų kainų lygis stebimas 3 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,07, vakarinės dalies – 0,72, šiaurinės dalies – 0,21). Šiose zonose butų skaičius sudaro 92 proc. Kauno butų fondo.
Klaipėdoje butų kainų lygis stebimas 4 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,11, pietinės dalies arčiau centro – 0,19, pietinės dalies toliau nuo centro – 0,61, šiaurinės dalies – 0,09). Šiose zonose butų skaičius sudaro 99 proc. Klaipėdos butų fondo.
Iki šiol šalyje naudoti Lietuvos institucijų ir kitų nekilnojamojo turto bendrovių sukurti būsto kainų indeksai leisdavo stebėti tik apibendrintą konkretaus pasirinkto miesto būsto kainų pokytį.
„1PI“, pateikiantis duomenis nuo 2000-ųjų metų sausio mėnesio, yra atnaujinamas kiekvieną mėnesį ir prieinamas kiekvienam šalies gyventojui.
