Pasak jo, asociacija Seimui pateikto pieno įstatymo projekto nepalaiko. Įstatymas laukiamų pokyčių neatneš, kadangi ŽŪM neatsižvelgė nei į jų, nei į kitų žemdirbių savivaldos organizacijų siūlymus.
„Įstatymo nuolatiniai pakeitimai ne tik neatneša žadamos naudos, o atvirkščiai – didina administracinę naštą ūkiams, skaldo žemdirbių bendruomenę, priešina pieno gamintojus“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė J. Sviderskis.
Seimui pieno įstatymas pateiktas ŽŪM iniciatyva, siekiant stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias, aiškiau apibrėžti jo kainodarą ir skatinti kooperaciją. Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, teikiamu projektu visų pirma ginami mažesnių pieno gamintojų interesai.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vertinimu, įstatymu siekiama tiesiog suvienodinti pieno supirkimo kainas, priedus ir priemokas, nepriklausomai nuo to, kokią vertę ūkis sukuria, kiek investavo į pieno gamybą ir kokybę, kiek įdarbina žmonių, kiek yra socialiai atsakingas.
Pasak J. Sviderskio, pieno ūkiams didžiausią nerimą kelia tai, kad dėl kainų reguliavimo pieno supirkėjai paprasčiausiai nekonkuruos kainomis tarpusavyje, o dėl to nukentės žemdirbiai.
„Idėją dėl aukštesnių pieno supirkimo kainų palaiko visi ūkininkai. Tačiau visiems aišku, kad siūlomos įstatymo pataisos šio lūkesčio neišpildys vien dėl to, kad įstatyme nėra prekybininkų“, – sako J. Sviderskis.
Jis priduria, jeigu siekiama reguliuoti kainas, iniciatyva turi apimti visas keturias tiekimo grandis – ūkininkų ir perdirbėjų komercinius santykius, neapeinant prekybininkų antkainių bei valstybės dalies per PVM.
Be to, pasak jo, siūlomas kainų reguliavimas paskatins pieno perdirbėjus pirkti pieną kitose šalyse. „Pieno perdirbėjai gali laisvai rinktis pieną pirkti Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje. Jeigu pieno supirkėjas matys, kad dėl įstatymo taikymo pieno pirkti čia neapsimoka, jo įsiveš iš kitur. Jie galės įkurti pieno supirkimo įmones kitose šalyse, kur palankesnės mokestinės sąlygos. Tai bus mūsų politikų dovana kaimynams“, – sako J. Sviderskis.
J. Sviderskio vertinimu, pieno sektoriui kaskart atsiduriant krizėje, iš stalčiaus traukiamos pieno įstatymo pataisos yra ne kas kita, kaip bandymas nukreipti dėmesį nuo tikrųjų problemų pieno sektoriuje, kurių ŽŪM kartu su Vyriausybe nepajėgios išspręsti.
