„Kiekvieną kartą, kai kalbame apie minimalaus atlyginimo didinimą, iš verslo pusės vis kyla susirūpinimas, kad produktyvumo lygis auga lėčiau, nei atlyginimai. Ir čia turime atskirti sektorius, kurie užsiima produkcija eksportui nuo sektorių, kurių prekyba ir veikla apsiriboja šalies viduje.
Nes eksportuojančiuose sektoriuose produktyvumo lygis auga greičiau nei atlyginimų augimas. Tačiau kalbant apie sektorius, kurie egzistuoja šalies viduje ir daugiausia vykdo vidaus prekybą, produktyvumo augimas nėra toks didelis“, – trečiadienį konferencijoje „Infliacija, darbo užmokestis ir jų poveikis konkurencingumui Lietuvoje“ teigė G. Skaistė.
„Tuo pačiu matome, kad mūsų eksportas kasmet pastebimai auga. Taigi tai reiškia, kad esame konkurencingi ir vis dar atrodome gerai“, – pridūrė ji.
Taip pat, anot ministrės, nors lietuvių gaunamos algos auga greitai, jos vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos, kas išlieka tam tikru konkurenciniu pranašumu.
„Turime prisiminti tai, kur pradėjome, kadangi atlyginimų lygis labai skyrėsi nuo Vakarų Europos atlyginimų. Mes prie to lygio artėjame ir nors mūsų atlyginimai auga greičiau nei jų, tuo pačiu metu atlyginimai yra žemesni nei daugelyje kitų Europos šalių. Taigi manau, kad šiuo atveju mes vis dar turime konkurencinių pranašumų“, – sakė ministrė.
Visgi, pasak jos, šis pranašumas gali išnykti, tad reikia kelti žmogiškojo kapitalo lygį ir kurti inovacijas.
„Neturėtume užmigti ant laurų ir turime paklausti, ar ateityje vis dar atrodysime konkurencingi? Taigi turime investuoti į žmogiškąjį kapitalą, verslo inovacijas ir, manau, kad tai jau skirtingomis priemonėmis darome“, – paminėjo ji.
Lietuvoje tiesioginio ryšio tarp atlyginimų augimo ir infliacijos nėra
Pasak finansų ministrės, Lietuvos ekonomikoje nėra jaučiamas tiesioginis ryšys tarp atlyginimų augimo ir infliacijos spartėjimo. Anot jos, pastaruosius 4 metus atlyginimai Lietuvoje augo per 10 proc. per metus, bet infliacijos rodikliai nuo to skyrėsi drastiškai.
„Manau, kad galime pažvelgti į praeitį ir pamatyti, kad 4 metus iš eilės Lietuvoje atlyginimai augo dviženkliais skaičiais. 2020 metais vidutinis darbo užmokesčio augimas siekė 10,6 proc., infliacija – 2,1 proc. 2022 metais vidutinis darbo užmokesčio augimas siekė 10 proc., o infliacija buvo gerokai didesnė. Tai reiškia, kad nėra tiesioginio ryšio vienas su kitu“, – trečiadienį konferencijoje „Infliacija, darbo užmokestis ir jų poveikis konkurencingumui Lietuvoje“ teigė G. Skaistė.
Tokiai pozicijai pritarė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, kuris priminė, kad ekonominiai duomenys parodo, kad infliaciją Lietuvoje nulemia sąnaudos.
„Lietuvoje atlyginimai daug metų augo dviženkliais skaičiais, buvo labai intensyvi darbo rinka, augantis darbingumas. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad infliaciją lemia sąnaudos. Nėra ryšio tarp algų ir infliacijos. Taip, mūsų infliacija yra šiek tiek didesnė nei vidutinė, bet net dviženklis darbo užmokesčio augimas nereiškė stiprios infliacijos“, – teigė G. Skaistė.
Pasak G. Skaistės, tiesioginis ryšys tarp augančių atlyginimų ir infliacijos egzistuoja valstybėse, kur algų padidinimas yra tiesiogiai surištas su kylančia infliacija, kas sukuria tolimesnį infliacijos kilimą.
„Esu diskutavusi su kitais Europos finansų ministrais, kur centriniai bankai kėlė susirūpinimą dėl šalių, kuriose infliacija yra tiesiogiai susijusi su viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimais arba kitų sektorių atlyginimais. Tose šalyse, kai infliacija didesnė nei 3 proc., automatiškai padidinami atlyginimai. Ir tai yra blogas pavyzdys, bet toks dalykas egzistuoja kai kuriose šalyse, kaip pavyzdžiui Belgijoje“, – sakė ji.
