Įstatymo projektą palaiko didžioji dalis parlamentarų. Gyvūnų teises ginančios organizacijos taip pat kategoriškai pasisako už kailinių žvėrelių fermų draudimą Lietuvoje. Vis dėlto kailinius žvėrelius auginantys ūkininkai draudimui priešinasi ir antradienį prie Martyno Mažvydo bibliotekos organizuoja piketą prieš sprendimą drausti visą ūkio šaką bei žada įteikti valdžios atstovams pasirašytą peticiją.
Užpraeitą savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje svarstant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama uždrausti kailių fermas Lietuvoje, už kailių fermų draudimą pasisakė didžioji dalis parlamentarų.
Kompensacijos – nuo 2024 m., draudimas verstis verslu – nuo 2027 m.
Pranešime žiniasklaidai įstatymo projekto iniciatorė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė teigia, kad kailių fermų draudimo kelias įstatymo leidybos procesu buvo sunkus ir ilgas. Vis dėlto, anot jos, įsiklausyta tiek į visuomenės lūkesčius, tiek į kailine žvėrininkyste užsiimančių ūkininkų nuogąstavimus ir pasiūlytas naujas kompensacijos mechanizmas.
„Esame pasiruošę tapti 20-ąja šalimi Europoje, uždraudusia šią verslo šaką“, – teigia A. Gedvilienė.
ELTA primena, kad įstatymo projekte numatyta, jog kailių fermų draudimo įstatymas įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., nuo tada besiverčiantiems šia veikla būtų galima gauti kompensacijas. 2027 m. sausio 1 d. įsigaliotų draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla. Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gautų 3 Eur už kiekvieną gyvūną, 2025 m. 2 Eur, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. – 1 Eur.
Visiems vykdžiusiems kailinių žvėrelių auginimo veiklą būtų suteikiama galimybė gauti valstybės finansavimą naudotiems įrenginiams, kurie niekur kitur negali būti panaudojami kitais tikslais, tvarkyti. Dirbusiems tokio tipo fermose numatoma suteikti kompensacijas iš valstybės biudžeto.
„Prašymą visa tai kompensuoti išgirdome iš pačių ūkininkų, atliepėme šiuos norus“, – komentuoja A. Gedvilienė. Įstatymo projekto iniciatorė.
Įstatymo projekto iniciatorė sako, kad Seime nuotaikos įvairios, tačiau matyti, jog tarp stipriai palaikančiųjų šį projektą – visų frakcijų nariai.
„Daugumai aišku, kad šį sprendimą Lietuva anksčiau ar vėliau privalės priimti. Negalime likti paskutiniąja šalimi Europoje, kur gyvūnus masiškai žudyti dėl puošmenos yra legalu. Pastarosiomis savaitėmis visuomenė ypač garsiai išsakė savo lūkesčius. Viliuosi, kad šiandien Seimo nariai juos atlieps“, – teigia ji.
Ūkininkai prieš draudimą protestuos
Ūkininkai, auginantys kailinius žvėrelius, svarstomoms įstatymų pataisoms nepritaria ir šiandien nuo 9 iki 11 val. ryto organizuoja piketą prieš LR Seimo ir Vyriausybės sprendimą drausti visą ūkio šaką. Žemdirbiai piktinasi, kad šis sprendimas skubinamas tinkamai neįvertinus poveikio ir nediskutavus su ūkininkais dėl adekvačių fermų uždarymo kaštų.
Ūkininkai valdžios atstovams įteiks pasirašytą peticiją, dėl LR Seimo ir LR Vyriausybės siūlymo drausti auginti gyvūnus dėl kailio.
„Mes, Lietuvos žvėrelių augintojai, kreipiamės į visas nacionalines valdžios institucijas dėl mūsų veiklos uždraudimo adekvačiai neįvertinus ekonominių ir socialinių šio sprendimo pasekmių. Patiriame didžiulį spaudimą dėl ateities neapibrėžtumo ir esame šokiruoti atsainaus valdžios institucijų požiūrio tiek į mus, ūkininkus, LR piliečius, tiek į būsimą žalą žemės ūkio ekonomikai.
Kailinių žvėrelių auginimas ilgą laiką Kaimo plėtros programoje buvo įvardytas kaip prioritetinė gyvulininkystės šaka, todėl mūsų teisėti lūkesčiai buvo ir tebėra galimybė užsiimti didelę pridėtinę vertę kuriančia veikla kaimuose, kur nėra daug alternatyvių pajamų šaltinių.
Ilgus metus mes investavome į savo ūkius, pirkome techniką, statėme gyvūnų laikymo sistemas, pašarų gamybos ir kailių perdirbimo cechus. Jų parduoti ar pritaikyti kitai veiklai neįmanoma. Didžioji dalis investicijų padaryta iš mūsų nuosavų lėšų, paskolų, o ne iš ES investicijų“, – teigiama peticijos įžangoje.
Gyvūnų teisių gynėjai: kailių fermos Lietuvoje turi būti uždraustos
Gyvūnų teises ginančios organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė džiaugiasi užpraeitą savaitę vykusiu Aplinkos komiteto balsavimu ir su nekantrumu laukia antradienį vyksiančio balsavimo Seimo salėje.
„Šiandien didelė šventė visiems lietuviams, kuriems rūpi gyvūnai. Dabar projektas, siūlantis uždrausti gyvūnų auginimą ir žudymą tik dėl kailio, grįš į Seimą vienam iš dviejų paskutinių balsavimų. Esame labai arti didžiausio žingsnio dėl gyvūnų apsaugos Lietuvos istorijoje. Matėme daugybę bandymų šį įstatymo projektą vilkinti ir iš esmės numarinti, bet kol kas nė vienas jų nebuvo sėkmingas“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sakė ji.
ELTA jau rašė apie gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ pristatytą tyrimą, per kurį paviešintuose vaizduose iš aštuonių Lietuvos kailių fermų (filmuota 2019–2023 m.) matomi kraupūs gyvūnų gerovės pažeidimai. Jie užfiksuoti Mažeikių, Prienų, Panevėžio, Ukmergės, Kelmės, Šiaulių ir Kauno rajonuose esančiose fermose. Vaizduose matyti, kaip kailių fermų darbuotojai audines mėto, daužo, o tas, kurios iš paskutiniųjų nagais įsikimba į narvą ir nenori būti ištraukiamos, tiesiog visa jėga tampo. Matyti, kaip fermų darbuotojai tyčia gyvūnui siekia sukelti dar didesnį skausmą. Paviešinti ir gyvūnų žudymo dujų kamerose vaizdai. Kailiniai žvėreliai blaškosi, šokinėja, draskosi, bando ištrūkti. Galiausiai kūnai pradeda trūkčioti, tampytis ir gyvūnai uždūsta, įvardijama pranešime spaudai.
„Toks elgesys su gyvūnais yra sveiku protu nesuvokiamas ir nedovanotinas. Kailininkai šį procesą vadina migdymu. Ar jums tai panašu į migdymą? Tai, į ką dauguma žmonių net negali žiūrėti, yra standartinė praktika kailių fermose. Visose jose žudymo sezonas atrodo taip pat. (...). Dabar svarbiausia, kad tokia veikla apskritai būtų uždrausta. Nebereikia dėl puošmenų kankinti gyvūnų“, – akcentuoja G. Vaitkevičiūtė.
Šiuo metu kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. Sprendimo be Lietuvos vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.
