Veiklą siūloma uždrausti jau nuo 2027 m.
Pranešime žiniasklaidai įstatymo projekto iniciatorė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė teigia, kad kailių fermų draudimo kelias įstatymo leidybos procesu buvo sunkus ir ilgas.
Vis dėlto, anot jos, įsiklausyta tiek į visuomenės lūkesčius, tiek į kailine žvėrininkyste užsiimančių ūkininkų nuogąstavimus. Pasiūlytas naujas kompensacijos mechanizmas. „Esame pasiruošę tapti 20-ąja šalimi Europoje, uždraudusia šią verslo šaką“, – teigia A.Gedvilienė.
Įstatymo projektu kailių fermų veiklą siūloma uždrausti nuo o 2027 m., tačiau kompensacijas mokėti jau nuo 2024 m.
„Kuo anksčiau ūkininkas sustabdys savo veiklą, tuo didesnės kompensacijos jo laukia. Tie, kurie pasitrauks 2024 m., gaus 3 eurus už laikytą žvėrelį, 2025 – 2, o 2026 – 1 eurą“, – teigia A.Gedvilienė.
Į kompensacijas siūloma įtraukti ir darbuotojų išeitines išmokas bei kompensuoti statinių ir įrenginių, tinkančių tik kailinės žvėrininkystės veiklai vykdyti, sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą ir išvežimą. „Prašymą visa tai kompensuoti išgirdome iš pačių ūkininkų, atliepėme šiuos norus“, – komentuoja įstatymo projekto iniciatorė.
Balsavimas bus įtemptas, tačiau nuotaikos – optimistinės
„Seime nuotaikos įvairios, tačiau matyti, kad tarp stipriai palaikančiųjų šį projektą – visų frakcijų nariai. Daugumai aišku, kad šį sprendimą Lietuva anksčiau ar vėliau privalės priimti. Negalime likti paskutine šalimi Europoje, kur gyvūnus masiškai žudyti dėl puošmenos yra legalu. Pastarosiomis savaitėmis visuomenė ypač garsiai išsakė savo lūkesčius. Viliuosi, kad ryt Seimo nariai juos atlieps“, – teigia A.Gedvilienė.
Seimo nariams po svarstymo pritarus kailių fermų draudimui, būtų notifikuota Europos Komisija, procesas truktų 3 mėnesius Jei Komisija pastabų neturės, įstatymo projektas keliaus atgal į Seimą priėmimui.
Pokyčius palaiko ir Laisvės frakcija
Anot Seimo Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo, laisviečiai vieningai palaikys tokių fermų uždarymą.
„Visa frakcija vieningai ketina palaikyti siūlymą uždrausti kailinių žvėrelių fermas. Manome, kad Lietuvai pats metas prisijungti prie kitų gyvūnų gerove besirūpinančių valstybių ir nebeauginti gyvūnų dėl kailių, t. y. prabangos“, – teigia Seimo narys V.Mitalas.
„Gyvūnų veisimas ir žudymas dėl kailio yra laikomas neetišku daugelyje Europos valstybių, tai neigiamai veikia aplinką, kelia grėsmę žmonių sveikatai, tačiau šiandieniniame – karo Ukrainoje – kontekste, šis klausimas įgauna dar ir politinį dėmenį, nes pagrindiniai Europoje veisiamų gyvūnų kailių supirkėjai yra Lietuvai nedraugiškos valstybės, tokios kaip Kinija ir Rusija. Taigi, privalome išspręsti šį klausimą visiems laikams“, – tikina Laisvės frakcijos narė ir įstatymo iniciatorė Monika Ošmianskienė.
„Visas pasaulis eina gyvūnų naudojimo kailiui atsisakymo link. Akivaizdu, kad ateities šiam verslui nėra ir Lietuvoje – daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų mano, kad gyvūnus žudyti dėl jų kailių nepriimtina. Atėjo laikas atsisakyti žiauraus ir nereikalingo gyvūnų išnaudojimo“, – sako frakcijos narė Ieva Pakarklytė.
Seimas 78 balsais pritarė kailinių žvėrelių fermų draudimo projektui pateikimo stadijoje dar 2021 m. lapkričio 23 d. Tačiau vėliau projektas užstrigo Žemės ūkio ministerijoje, kurioje buvo rengiama šio projekto išvada, vėliau pateikta Vyriausybei.
Tik šių metų kovą Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo siūloma, kad Seimo narių teikiamas įstatymas, nuo 2026-ųjų draudžiantis auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl kailio, įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d., o šia veikla užsiimančiam verslui būtų skiriamos kompensacijos.
Gyvūnų teisių gynėjai: kailių fermos Lietuvoje turi būti uždraustos
Naujienų agentūra ELTA jau rašė apie gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ pristatyta tyrimą, kuris atskleidžia žiaurią Lietuvoje dėl puošmenų kankinamų gyvūnų realybę.
„Montuodami vaizdus, tai darantys žmonės ne kartą turėjo keistis. Kadrai tiesiog per žiaurūs, tad žiūrintiems žmonėms emociškai buvo per sunku“, – apie užfiksuotus vaizdus pranešime žiniasklaidai rašė „Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Paviešintuose vaizduose iš aštuonių Lietuvos kailių fermų (filmuota 2019–2023 m.) matomi kraupūs gyvūnų gerovės pažeidimai. Jie užfiksuoti Mažeikių, Prienų, Panevėžio, Ukmergės, Kelmės, Šiaulių ir Kauno rajonuose esančiose fermose. Vaizduose matyti, kaip kailių fermų darbuotojai audines mėto, daužo, o tas, kurios iš paskutiniųjų nagais įsikimba į narvą ir nenori būti ištraukiamos, tiesiog visa jėga tampo. Matyti, kaip fermų darbuotojai tyčia gyvūnui siekia sukelti dar didesnį skausmą. Paviešinti ir gyvūnų žudymo dujų kamerose vaizdai. Kailiniai žvėreliai blaškosi, šokinėja, draskosi, bando ištrūkti. Galiausiai kūnai pradeda trūkčioti, tampytis ir gyvūnai uždūsta, įvardijama pranešime spaudai.
„Toks elgesys su gyvūnais sveiku protu nesuvokiamas ir nedovanotinas. Kailininkai šį procesą vadina migdymu. Ar jums tai panašu į migdymą? Tai, į ką dauguma žmonių net negali žiūrėti, yra standartinė praktika kailių fermose. Visose jose žudymo sezonas atrodo taip pat“, – pasakoja G.Vaitkevičiūtė.
Kasmetinis kailinių žvėrelių žudymas kailių fermose vyksta pavasario ir rudens metu. Pavasarį po kergimo uždusinami patinai, nes nebebūna reikalingi, o rudenį – visi gyvūnai, atrinkti kailiui.
„Fiksuotuose kadruose matyti pažeidimų, mat pagal ES galiojančius aktus žudant gyvūnus ir atliekant susijusius veiksmus jiems neturi būti sukeliamas skausmas, nerimas ar kančios, kurių galima išvengti. Slapti kailių fermų vaizdo įrašai parodo visai kitą realybę. Kailių fermų darbuotojai tyčia, naudodami perdėtą jėgą sukelia gyvūnams skausmą ir kančias. Todėl bus kreiptasi į teisėsaugą, siekiant atsakomybėn patraukti taip su gyvūnais pasielgusius asmenis. Vis dėlto dabar svarbiausia, kad tokia veikla apskritai būtų uždrausta. Nebereikia dėl puošmenų kankinti gyvūnų“, – akcentuoja „Tuščių narvų“ vadovė.
Šiuo metu kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. Sprendimo be Lietuvos vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.
