Anot bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, Baltijos šalyse kainų skirtumui ir toliau įtakos turėjo tarpvalstybinių perdavimo pajėgumų tarp Estijos ir Latvijos apribojimai.
„(...) Elektros kainų mažėjimui Baltijos šalyse įtakos turėjo didesnė elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių regione – vėjo jėgainių gamyba išaugo 85 proc., saulės energijos gamyba – 10 proc., lyginant su ankstesne savaite. Be to, kainoms įtakos turėjo 13 proc. didesnis energijos srautas iš Švedijos SE4 prekybos zonos, nors srautai iš Suomijos sumažėjo 5 proc.“ – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas.
Tuo metu „Nord Pool“ vidutinė kaina praėjusią savaitę pakilo 60 proc., iki 20,86 euro/MWh. Elektros vartojimas „Nord Pool“ regione padidėjo ir siekė 6 559 GWh, gamybos apimtys taip pat nežymiai kilo iki 7 066 GWh.
Lietuvoje vartojimas nepakito, gamyba augo
Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę kilo 1 proc. ir siekė 456 GWh. Lietuvoje ir Latvijoje elektros vartojimas nepakito ir atitinkamai siekė 202 GWh ir 111 GWh, Estijoje elektros suvartota 4 proc. daugiau, 143 GWh.
Tuo metu elektros energijos bendros gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę augo 9 proc. ir siekė 238 GWh. Lietuvoje elektros energijos pagaminta 25 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę – 102 GWh, Latvijoje – 16 proc. mažiau, 40 GWh, Estijoje gamyba augo 8 proc. iki 102 GWh.
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 52 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 50 proc., Latvijoje – 36 proc., Estijoje – 67 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
„Litgrid“: vėjo ir saulės jėgainės vienu metu užtikrino daugiau nei 80 procentų vartojimo
Saulės ir vėjo jėgainės praėjusią savaitę gamino daugiau. Trečiadienį 16 valandą vien saulės ir vėjo elektros gamyba siekė apie 82 proc. Lietuvos suvartojimo. Išaugus atsinaujinančių energijos išteklių elektros gamybai didmeninės rinkos kainos per savaitę šiek tiek sumažėjo, praneša „Litgrid“.
„Litgrid“ informuoja, kad praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 12 proc. nuo 77 eurų/MWh iki 68 eurų/MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje elektra pigo 19 proc. ir praėjusią savaitę jos kaina siekė 54 Eur/MWh.
„Praėjusią savaitę saulės elektrinės ir toliau generavo didelį kiekį elektros energijos (25 GWh), tačiau dėl vėjuotų orų dvigubai daugiau pagamino vėjo jėgainės (28 GWh). Išskirtinai vėjuotas buvo trečiadienis, tą dieną vėjo ir saulės jėgainės 16 valandą užtikrino net 82 proc. Lietuvos suvartojimo. Pridėjus kitas generacijos rūšis suminė momentinė gamyba buvo perkopusi 1300 MW ribą ir siekė 93 proc. viso suvartojimo“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
„Bendrai per visą savaitę Lietuvoje veikiančios elektrinės užtikrino beveik puse šalies suvartojimo. Todėl išaugę importo srautai didėjo ne dėl augančio poreikio Lietuvoje, o dėl sėkmingai užbaigto „LitPol Link“ metinio remonto ir net keturis kartus išaugusio eksporto Lenkijos kryptimi“, – pažymi jis.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę nekito ir siekė 196 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 47 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 91 GWh elektros energijos – 23 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 74 GWh, nurodoma pranešime.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, jų generacija augo 83 proc. nuo 15 GWh iki 28 GWh. Hidroelektrinių gamyba taip pat augo, jų generacija padidėjo 34 proc. ir išaugo nuo 12 GWh iki 17 GWh. Saulė elektrinių bei šiluminių elektrinių generacija per savaitę reikšmingai nekito ir atitinkamai siekė 25 GWh ir 15 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 30 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 18 proc., šiluminės elektrinės – 16 proc., saulės elektrinės – 28 proc., o kitos elektrinės – 8 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 56 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 8 procentais, nuo 144 GWh iki 155 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 65 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 26 proc. iš Latvijos, o likę 8 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo keturis kartus. nuo 9 GWh iki 36 GWh. 90 procentai eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 10 procentai į Latviją, pažymima pranešime.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 56 proc. Lenkijos kryptimi ir 16 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 86 proc. Lietuvos kryptimi.
