2023 m. pirmąjį ketvirtį Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 0,3 proc., palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, kai BVP taip pat krito 0,5 proc. Išskyrus 2020 m., kai buvo taikomi pandeminiai ribojimai, tai yra pirmoji techninė recesija Vokietijoje po 2012–2013 m. Techninė recesija reiškia, kad jau du ketvirčius iš eilės stebimas BVP kritimas.
Praėjusiais metais daugelis buvo įsitikinę, kad gilus Vokietijos ekonomikos nuosmukis neišvengiamas, rašo „dw.com“. To priežastis – Rusija nutraukė dujų tiekimą, o ES sankcijos atkirto ją nuo anglies ir naftos iš Rusijos. Todėl ne BVP susitraukimas, o vos nulinis augimas 2023 m. pirmąjį ketvirtį, kaip pranešė oficiali statistikos tarnyba „Destatis“, atrodė kone stebuklas.
Tačiau Lietuvos pramonės tai neguodžia.
„Būkime atviri – esame priklausomi nuo Vokietijos, nes mūsų didžiausios eksporto apimtys juda į Vokietiją. Jei mūsų gerų kaimynų ekonomika šlubuoja, tą jaučiame visi“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
E.Stonkutė atkreipė dėmesį: prieš porą savaičių iki balandžio didėję pagrindinių Europos rinkų verslo pasitikėjimo rodikliai pasuko žemyn.
„Tai, žinoma, nėra geras ženklas. Apskritai šiandien sakyčiau, kad pasirodė dar ne visi neigiami ženklai. Kadangi palūkanos tebedidinamos, viso poveikio kol kas nepajutome – jis ateina.
Matome, kad ir pramonės rodikliai prastėja, vartojimas po truputį slopsta.
Dabar visi laukia prieš nežinią, ar apsistosime ir galėsime sakyti, kad blogiausia situacija jau pasiekta“, – portalui lrytas.lt komentavo E.Stonkutė.
Ji sakė šiandien dar nesiryžtanti prognozuoti, ar techninė recesija virs tikrąja, tačiau spėja, jog teigiamų ženklų reiks palaukti. Vis dėlto pačioje Vokietijoje, anot pašnekovės, kalbama, kad ekonomikos nuosmukis bus lėtas ir ilgas.
Atsigavimo pakaks tik stagnuoti
Tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ ekonomistų vertinimu, artimiausiais ketvirčiais Vokietijos ekonomikai pavojų kels keletas veiksnių.
Nors šalies gyventojų atlyginimai 2023 m. pirmąjį ketvirtį buvo vidutiniškai 9 proc. didesni nei analogišku laikotarpiu pernai, šį padidėjimą beveik „suvalgė“ 8,2 proc. infliacija. Šiek tiek optimizmo suteikia tai, kad nuo šių metų antrojo ketvirčio daugelis dirbančiųjų turėtų gauti aukštesnius atlyginimus, nes daugelyje įmonių įsigaliojo naujos kolektyvinės sutartys, numatančios 9,5 proc. darbo užmokesčio pakėlimą.
Kadangi ne visi darbuotojai gaus padidintą atlyginimą, bendras darbo užmokesčio augimas bus mažesnis, o numatomas vidutinis infliacijos lygis bus apie 5,5 proc. (su mažėjimo tendencija), ir vokiečių perkamoji galia per šiuos metus padidės neženkliai.
Tokiomis sąlygomis nėra aišku, kaip keisis vartotojų elgesys – ar ekonominis neapibrėžtumas ir infliacija skatins juos daugiau taupyti ir mažinti vartojimą.
„Coface“ atstovų vertinimu, Vokietijos užsienio prekybos perspektyvos taip pat išlieka miglotos. Nors paklausa Europoje pamažu auga, eksportas į Kiniją, didžiausią Vokietijos prekybos partnerę, vis dar mažėja. Prireiks laiko, kol Vokietijos automobilių ir mašinų gamybos įmonės pajus Kinijos ekonomikos atsigavimą.
Dėl to Vokietijos ekonomikos augimo perspektyvos išlieka neaiškios. Nors tikimasi nedidelio augimo, jo artimiausiais ketvirčiais pakaks tik palaikyti Vokietijos ūkį stagnacijoje.
Pirmos krito – pirmos atsigaus
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas paskelbus duomenis apie Vokietijoje fiksuotą techninę recesiją randa ir teigiamų įžvalgų.
„Iš dalies tą reikia priimti ramiai. ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys aiškiai rodo, jog pirmosios ES valstybės, kurios patyrė recesiją, yra tos, kurių ekonomikos varomos pramonės. Tarp jų – Vokietija ir Lietuva. Tam tikra prasme tai, kas vyksta Vokietijos ekonomikoje, yra normalaus ekonominio ciklo dalis: pakilus palūkanoms, vartotojai Europoje pradėjo mažiau pirkti įvairių, ypač ilgo galiojimo prekių.
Tai reiškia, kad kai kitais metais prasidės ekonomikos atsigavimas, Lietuvos ir Vokietijos ekonomikos bus vienos pirmųjų, kurios tą pajus – pirmi nukritome, pirmi ir atsigausime“, – svarstė A.Izgorodinas.
Kita vertus, iš „Eurostat“ skaičių matyti, kad šiuo metu problema Europoje dviguba: smunka ir pramonė, ir vartojimas.
Pastaraisiais mėnesiais Vokietijoje mažmeninė prekyba ne maisto produktais kritusi 7 proc. Tai rodo, kad augusios palūkanos turi labai didelį poveikį gyventojų finansams, o tai atsispindi ir Vokietijos pramonės rodikliuose: mažėjant vartojimui, įmonės mažiau gamina.
Vokietijos ekonomikai, kurios pramonė labai priklausoma nuo eksporto rinkų, nepadeda ir silpnas Kinijos ekonomikos atsigavimas. Tiesa, kaip minėjo A.Izgorodinas, vartojimas JAV kol kas stabilus. Tai iš dalies palaiko Vokietijos pramonę.
Išskiria automobilius
„Beveik penktadalį Lietuvos eksporto į Vokietiją sudaro baldai, mediena ir medienos dirbiniai. Sumažėjus privačiam vartojimui, vieni pirmųjų nukenčia būtent šios produkcijos gamintojai. Lietuviai į Vokietiją taip pat eksportuoja automobilių detales, plastikų dirbinius, maisto produktus, aliejinių kultūrų sėklas bei vaisius, todėl vartojimo sumažėjimas tokioje Lietuvai svarbioje rinkoje paliečia didelę dalį Lietuvos eksportuotojų“, – sako Mindaugas Sventickas, „Coface Baltics“ vadovas.
Prie žinios apie techninę recesiją išskirta automobilių pramonė. Kaip nurodo „dw.com“, Vokietijos gyventojai pirko mažiau naujų automobilių. Šis aspektas itin svarbus Lietuvai, mat mūsų pramonė dirba su Vokietijos automobilių pramone.
Bet, kaip minėjo LPK ekonomistė-analitikė E.Stonkutė, be jau minėto aspekto – sumenkusių automobilių pardavimų vidaus rinkoje, vokiečių pramonininkus neramina santykiai su Kinija.
„Stambieji pramonininkai iš Vokietijos kalba apie tai, kad jiems Kinija – svarbus prekybos partneris, todėl ekonominius santykius su ja reikėtų išsaugoti.
Kinas – drausmingas: jei pasakysi, kad Europa – negeras partneris, jis vakarietiškos prekės ir nepirks. Jei jie girdi, kad tarp Europos ir Kinijos kyla įtampų, geras Kinijos pilietis dukart pagalvos prieš įsigydamas vokišką automobilį. O šiandien situacija su Kinija įtempta“, – kalbėjo E.Stonkutė.
A.Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos pramonininkai jau patiria užsakymų mažėjimą. Anot pašnekovo, tai gana aiškiai atsispindi statistikoje ne tiek per gamybos kritimą, bet per faktą, kad Lietuvos pramonės įmonės fiksuoja labai didelį pagamintos produkcijos atsargų kiekio sandėliuose augimą. Šiandien jis siekia 2009 m. sausį buvusį lygį.
Tai reiškia, kad įmonės gauna vis mažiau naujų užsakymų iš partnerių Vakarų Europoje.
„Akivaizdu, kad Vokietijos pramonei pradėjus negaluoti suserga ir Lietuvos pramonė, – portalui lrytas.lt sakė ekonomistas. –
Tikėtina, kad artimiausiu metu dėl mažėjančių žaliavų kainų rinkose Vokietijos gamintojai pradės vis lėčiau kelti galutines gaminių kainas. Realu, kad jas pradės netgi mažinti. Labai netrukus Vokietijos pramonė pradės spausti ir savo kontraktinės gamybos partnerius dėl galutinių kainų mažinimo. Kadangi nemaža įmonių Lietuvoje nuo šių metų pradžios darbo užmokestį dar gana stipriai kėlė, klausimas, kaip mūsų pramonė susitvarkys su savo kainodara ir konkurencingumu“.
Lietuvos inžinerinės pramonės statistika – apgaulinga: kol kas skaičiai rodo, kad ji gamybos apsukas didina. Tačiau vaizdas, anot A.Izgorodino, gali pasikeisti antrąjį pusmetį.
Tai, pasak pašnekovo, viena didžiausių grėsmių, kalbant apie Lietuvos pramonės perspektyvas. Mat automobilių segmentas – vienas jautriausiai reaguojančių į kylančias palūkanas. „Kol kas dramos požymių nematome dėl to, nes padidintos palūkanos nesuveikia tą pačią sekundę. Čia efektą greičiausiai pajausime artėjant rudeniui“, – sakė jis.
