Pasak Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, Kauno oro uosto infrastruktūros plėtra labai svarbi tiek valstybės ekonomikos, tiek krašto apsaugos planams.
„Kauno oro uostas yra vienas sparčiausiai atsigaunančių oro uostų regione, kuris priešpandeminius rezultatus viršija jau nuo praėjusių metų pavasario. Jau šiuo metu tam tikrais laikotarpiais esamas terminalas plyšta per siūles, nes nėra pritaikytas taip sparčiai augančiam keleivių skaičiui. Labai svarbu ir tai, kad šis oro uostas yra NATO partnerių logistikos vieta. Ruošiami karinio mobilumo projektai, kurie taip pat prisidės prie oro uosto galimybių plėtros“, – sako ministras.
Pokyčiai leis išplėsti ne tik keleivių aptarnavimo pajėgumus, bet padės auginti ir techninio lėktuvų aptarnavimo paslaugų apimtis, nes Kauno oro uostas yra viena iš svarbių orlaivių remonto ir techninio aptarnavimo bazių Baltijos šalių regione, taip pat sukurs sąlygas krovinių gabenimo apimtis augti.
„Šie du plėtros projektai yra tarp Lietuvos oro uostų 2023 m. veiklos strateginių prioritetų. Jie leis užtikrinti tvarią visos Lietuvos oro uostų tinklo raidą ir, juos užbaigus 2025 metais, galimybes per metus aptarnauti daugiau nei 10 mln. keleivių. Šie pokyčiai taip pat sustiprins Kauno oro uosto kaip techninio lėktuvų aptarnavimo lyderio poziciją Baltijos regione. Tam rangovų ieškome ir Lietuvoje, ir užsienyje. Skelbdami pirkimus, esame užsibrėžę, kad realūs plėtros darbai tiek keleivių terminale, tiek šiauriniame perone galėtų prasidėti jau šių metų pabaigoje“, – sako laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas.
Numatoma, kad abu projektai turėtų būti baigti 2025 m., kaip ir naujojo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo statybų ir įrengimo darbai. Šie žingsniai apčiuopiamai pagerins Lietuvos oro uostų tinklo galimybes – užtikrins didesnį aviacinių paslaugų efektyvumą ir didins oro uostų pajamas iš aviacinės bei neaviacinės veiklos.
Veiks įprastu ritmu
Lietuvos oro uostų duomenimis, Kauno oro uosto rodikliai šiemet yra išskirtiniai, pavyzdžiui, vien balandžio mėnesį čia buvo aptarnauta beveik 115 tūkst. keleivių, penktadaliu daugiau, lyginant su rekordiniais 2019-aisiais. Skrydžių skaičius antrame pagal dydį oro uoste, lyginant šiuos du laikotarpius, ūgtelėjo 7,5 proc., t. y. įvykdyti 886 skrydžiai. Teigiamą įtaką rezultatams daro ir tai, kad iš ir į Kauno oro uostą pradėjo skraidyti užsakomųjų skrydžių bendrovės, kurios iki šiol veiklą koncentravo Vilniuje.
Plečiant keleivių pralaidumo pajėgumus, bendras keleivių terminalo plotas Kauno oro uoste turėtų išaugti apie 4,3 tūkst. kv. metrų, o šio oro uosto išvykimo ir atvykimo zonose vienu metu bus galima aptarnauti daugiau nei 800 keleivių ir iki 6 orlaivių. Palyginti, šiuo metu Kauno oro uostas yra pajėgus aptarnauti 4 keleivinius skrydžius vienu metu.
Projekte numatyta, kad atliekant rekonstrukcijos darbus bus išardyti rytinis ir vakarinis oro uosto fasadai bei iš šonų pristatyti du nauji priestatai. Bus išplėstos bagažo atsiėmimo zonos, Šengeno ir ne Šengeno atvykimo zonos, erdvės keleiviams. Suplanuota ir technologinė modernizacija, inovacijų diegimas.
A.Stikliūnas atkreipia dėmesį, kad vykstant darbams Kauno oro uostas veiks įprastai, o tai padės toliau išlaikyti sparčius aviacijos rodiklių augimo tempus.
Daugiau lėktuvų aptarnavimo galimybių
Kartu su keleivių terminalo plėtros rangovo atranka paskelbtas ir kitas svarbus viešasis pirkimas – šiaurinio perono plėtros darbams atlikti. Šis projektas vyks lygiagrečiai su keleivių terminalo plėtros projektu. Lietuvos oro uostų vadovas pabrėžia, kad šiuo metu Kauno oro uostas yra vienas iš Baltijos regiono lyderių, todėl siekiama išlaikyti ir stiprinti techninio aptarnavimo (angl. Maintenance, Repair and Overhaul – MRO) pajėgumus, didinti konkurencingumą.
A.Stikliūnas įsitikinęs, kad pokyčiai Kauno oro uoste pagerins Lietuvos logistikos galimybes bendradarbiaujant su NATO partneriais, kurie nuolat vykdo skrydžius Kauno oro uoste. „Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtros naudą pajus ir Lietuvos oro uostų tinklas, ir partneriai. Neabejojame, kad infrastruktūros plėtros projektai valstybei atneš ilgalaikę finansinę grąžą, nes Kauno oro uostui išplėstas šiaurinis peronas reiškia papildomas pajamas ir naujas galimybes“, – sako A.Stikliūnas.
Įgyvendinus plėtrą, naujojo perono plotas sieks daugiau nei 35 tūkst. kv. metrų. Jame bus sukurtos papildomos lėktuvų statymo ir variklių bandymo vietos. Užbaigus projektą, Kauno oro uoste orlaivių stovėjimo vietų skaičius turėtų augti daugiau nei pusantro karto.
