Kaktomuša dėl saugomų teritorijų plėtros – su teisės aktų kūrėjais: skauda tik vienai pusei

Gegužę ir miškininkai, ir žemės savininkai sunkiai tramdė emocijas, regėdami Aplinkos ministerijos rengiamą Saugomų teritorijų ir susijusių įstatymų projektų paketą. Anot jų, valdininkai sutelkė dėmesį vien tik į aplinkosaugą į nori bet kokia kaina išplėsti saugomas teritorijas.

„Būtinybė atnaujinti teisinį reguliavimą yra seniai pribrendusi, tačiau miško ir žemės savininkai, žemdirbiai, miškininkai, medienos pramonės atstovai bei mokslininkai regai, kad ministerijos rengimai teisės aktų pakeitimai – nauja Saugomų teritorijų įstatymo redakcija, Miškų įstatymo pakeitimai, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai – yra nesubalansuoti, dažniausiai – vienpusiai ir tėra nukreipti į saugomų teritorijų plėtrą.

Visokios ambicijos – drausti, varžyti ir riboti ūkinę veiklą miškuose – keliamos nepaskaičiavus, kiek tai kainuos ir kokį jos turės poveikį mūsų šalies ūkio raidai, konkurencingumui.

Be to, aplinkosaugos sąnaudas norima sukrauti ant miškų ir žemės savininkų pečių, ne išimtis yra ir valstybinių miškų valdytojai“, – štai taip susiklosčiusią situaciją apibūdino Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovas, dr. Algis Gaižutis.

Miškininkai ir žemės savininkai, talkinant mokslininkams, vis dar nenuleidžia rankų. Gegužės pabaigoje miškininkų atstovai Saugomų teritorijų įstatymo pataisų Vyriausybėje buvo susėdę aptarti su premjerės Ingridos Šimonytės patarėju Daliumi Krinicku ir Vaidu Talačka.

„Paaiškėjo, kad premjerės patarėjams daugelis dalykų, apie kuriuos kalbėjome, buvo naujiena. Paaiškėjo, kad ministerijos atstovai nebuvo jiems pateikę objektyvios informacijos. Tad, tikimės, kad tos žinios, kurias perdavėme Vyriausybei, bus vertingos ir padės suprasti susiklosčiusią situaciją“, – lrytas.lt sakė A.Gaižutis.

Šiek tiek anksčiau, premjerei pavedus, miškininkų ir žemės savininkų atstovus jau buvo sukvietusi ir vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. Mat įvairios su miškininkyste susijusios organizacijos buvo suguldžiusios I.Šimonytei raštą dėl rengiamų Saugomų teritorijų įstatymo pataisų kokybės ir paties proceso viešumo.

Tame rašte buvo teigiama, kad „Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pateiktos pastabos ir pasiūlymai buvo ignoruojami, be to, ir pati Miškų konsultacinė taryba prie Aplinkos ministerijos nepritarė dabartinei įstatymo projekto redakcijai“.

Jame buvo rašoma, kad įstatymo pakeitimo projekte, kokį jį pateikė Aplinkos ministerija, yra siūlomi „vienašališki, nepagrįsti, Lietuvos miško ir žemės ūkiui žalingi sprendiniai, neatsižvelgiama į būtinuosius jo poreikius nei savininkų nuomonę“, taip pat atsisakoma „realistiškai įvertinti šio įstatymo projekto poveikį miško ir žemės ūkio sektoriams bei šalies ekonomikai“.

„Nepaisant, kad projektui nepritarė nei Miškų konsultacinė taryba, nei miškininkai, nei žemdirbių savivalda, projektas vis tiek stumiamas tolyn.

O juk ne tik Vyriausybė, bet ir visuomenė turėtų žinoti, kiek kainuotų tos vienpusės ambicijos.

Pačios AM pavaldžios institucijos paskaičiavo, kad ūkininkavimui miškuose įvedami apribojimai per artimiausius penkerius metus valstybei, ūkiui, ir savininkams kainuos net pusę milijaro eurų. Jei bus paisoma Konstitucijos, vien tik privačių miškų savininkams turės būti sumokėta apie 148,3 mln. eurų kompensacijų“, – aiškino A.Gaižutis.

Pasak jo, nors gegužės viduryje kanclerė ir pavedė aptarti įstatymo projektą, tačiau ministerija neseniai tik imitavo svarstymą, prisikviesdama žaliųjų aktyvistų ir jų pritarėjų būrį ir pasiūlydama nuotolinių būdu porai miškų sektoriaus organizacijų atstovų per atstumą prisijungti trumpai diskusijai.

„Tokiame farse dalyvauti nebuvo jokios prasmės. Tai – prasta patirtis, kompromituojanti pačią aplinkosaugos politiką“, – sakė A.Gaižutis.

Be to, anot jo, ES dabar rengia visą eilę teisės aktų – ES narėms privalomų įstatymų– reglamentų: Gamtos atkūrimo įstatymą, Miškų monitoringo ir strateginių planų įstatymą ir kitus.

„Jie numatys, kokie įpareigojimai bus privalomai nustatyti, Lietuvai – taip pat. Tad nederėtų bėgti prieš traukinį ir prisiimti papildomų nacionalinių įpareigojimų, kol nėra aiškūs ateisiantys iš Briuselio.

Vėliau gali nutikti taip, kaip visada: ES atlygins tik tuos patiriamus nuostolius dėl nustatomų apribojimų, kurie pranoksta nacionalinius apribojimus. O jei patys dėl kažkieno „ambicijų“ prisiimsime 2–3 kartus griežtesnius nei ES reikalaujama teisės aktus, nuostolius teks padengti iš šalies biudžeto.

Kadangi jame pinigų paprastai tam nėra, tuomet subtilia forma apiplėšiami savi piliečiai, kuomet už patiriamus nuostolius dėl įvedamų „ambicingų“ apribojimų neatlyginama iš viso ar imituojamos kompensacijos“, – teigė A.Gaižutis.

Štai tokias detalias pastabas naujos redakcijos Saugomų teritorijų įstatymo (STĮ) projektui yra suguldžiusi Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija dar metų pradžioje. Iki šiol, koreguojant STĮ projektą, nė į vieną iš jų nebuvo atsižvelgta.

Nepriimtina I. Norima dar stipriau įteisinti vienkryptę saugomų teritorijų plėtrą. STĮ projekte net nenumatoma mechanizmo saugomų teritorijų optimizavimui.

Siekiama smarkiai supaprastinti reikalavimus, kada gali būti steigiamos saugomos teritorijos.

Jei iki šiol galiojančiame reglamentavime saugomos teritorijos bent teoriškai turėjo būti steigiamos retoms bei nykstančioms laukinių gyvūnų, augalų ir grybų rūšims, unikalioms buveinėms išsaugoti, tai dabar norima įteisinti bet kurioms „saugomoms“ ar net nebesančioms, bet planuojamoms teritorijoms „atkurti“.

Nepriimtina II. Norima dar labiau „suvelti“ ir supainioti tiek pačią saugomų teritorijų sistemą, tiek priskyrimo saugomoms teritorijoms mechanizmą ir priklausomybę joms, – bandoma apeiti privalomas pagal teritorijų planavimo įstatymą procedūras saugomoms teritorijoms įkurti arba jų riboms pakeisti.

Viena to iliustracijų – toliau siekiama išlaikyti neapibrėžtą ir teisiškai absurdišką situaciją dėl Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų tinklo „Natura2000“ statuso bei teritorijų priskyrimo šiam tinklui procedūrų.

Taip pat norima atsisakyti iki šiol galiojančio reikalavimo, kad pasiūlymai steigti valstybinius rezervatus, valstybinius parkus, valstybinius draustinius, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas turi būti pagrįsti moksliniais tyrimais, kurių pagrindu parengiama atitinkamos saugomos teritorijos planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas) arba ribų planas.

Nepriimtina III. Norima dar labiau iš saugomų teritorijų įkūrimo, jų ribų koregavimo ir tolesnio saugomų teritorijų tvarkymo klausimų sprendimo eliminuoti žemės ir miško bei kito nekilnojamojo turto savininkus, valdytojus ir naudotojus, savivaldos organizacijas, ūkininkus, žemdirbius, vietos bendruomenes.

Nepriimtina IV. Iki šiol ir toliau nesiimama spręsti ydingos situacijos su Lietuvos saugomų teritorijų komplikuota sistema, kurios reikšminga dalis nedera su tarptautiniu lygiu pripažintomis Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (angl. International Union for Conservation of Nature, IUCN) saugomų teritorijų kategorijoms.

Dėl to kyla Lietuvos saugomų teritorijų sistemos suderinamumo su tarptautinėmis problema – apskaitomos ne visos, o tik kažokios „svarbiausiosios“ saugomos teritorijos. Tokios „svarbiausiųjų“ kategorijos STĮ nėra apibrėžta, tačiau būtent tik ši dalis pateikiama oficialioje statistikoje, kiek turime šalyje saugomų teritorijų iš viso.

Nepriimtina V. Toliau paliekamos „šešėlinės“ saugomų teritorijų kategorijos – ekologinės apsaugos zonos ir buferinės apsaugos zonos. Nepriimtina, kad šios ekologinių ir buferinių apsaugos zonų kategorijų pagalba sudaryta galimybė didelėse teritorijose nustatyti naudojimo apribojimus neatlygintinai

Nepriimtina VI. Dalyje STĮ reglamentuojamų situacijų toliau ignoruojama prievolė sąžiningai ir pilnoje apimtyje atlyginti žemės savininkams ar valdytojams dėl saugojimo iniciatyvų atsirandančius nuostolius, kai steigiamos saugomos teritorijos ar keičiamas režimas jose.

Teigiamas vertinimas. Projektas rengiamas siekiant paspartinti apsaugos sutarčių sudarymą su žemės savininkais ir valdytojais, sudaryti galimybes atsirasti privačioms saugomoms vietovėms. Tai sudarytų galimybė greičiau ir efektyviau užtikrinti saugomų rūšių, natūralių gamtinių buveinių apsaugą.

Gerai, kad rengiamasi patikslinti žemės savininkų informavimo ir kompensavimo už veiklos apribojimus saugomose teritorijose tvarką. Svarbu, kad teisė į kompensaciją nenutrūktų, jeigu pasikeičia žemės sklypo savininkas ir kad nustatoma ne mažesnė kaip 3,5 proc. skaičiavimuose naudojama vidutinė metinė ilgalaikių palūkanų komerciniuose bankuose norma.