Visi sutiksime, kad svarbiausias viešąsias paslaugas teikiančių įmonių tikslas – vartotojų interesų tenkinimas. Vandentvarkos įmonės turi tiekti kokybišką geriamąjį vandenį ir tvarkyti nuotekas. Ir visa tai turėtų būti atliekama už vartotojams prieinamą kainą, vandens tiekimas negali tapti prabangos preke.
Logiškai mąstant akivaizdu, kad šių įmonių finansiniai rezultatai tikrai nebus pelningiausi. Jeigu vandentvarkos įmonės galvotų apie pelno siekimą, jų paslaugų kainos turėtų išaugti, o tą pajustų vartotojai. Todėl politikai, prieš spausdami šio sektoriaus įmones didinti savo indėlį į savivaldybių biudžetus, turėtų suprasti galimas pasekmes. Vartotojų nepasitenkinimas gali sukelti ir politinę suirutę.
Niekas nesiginčija, kad valstybinės įmonės neturėtų švaistyti pinigų ten, kur nereikia. Galų gale – tai visų mūsų pinigai. Tačiau vandentvarkos ir visų kitų viešąsias paslaugas teikiančių įmonių veiklai įvertinti jau gana seniai naudojamos metodikos, kurios leidžia pasverti daugelį skirtingų aspektų, o ne tik pelno eilutę.
Šveicarijoje naudojama vertinimo metodika, kuri pagal 14 kriterijų leidžia nustatyti vandentiekio įmonių veiklos efektyvumą. Atsižvelgiama į žmogiškųjų resursų naudojimą, infrastruktūros valdymą, vadovų įsipareigojimus, visuomenės informavimą ir pan. faktorius. Šveicarai nenumoja ranka į pelną, tačiau jį laiko tiek pat svarbiu, kiek ir kitus kriterijus.
Šveicarijos pavyzdžiu seka ir Šiaurės šalys, kur gyvybiškai svarbioms investicijoms į trasų plėtrą ar nuotekų valymą visada pritariama. Apie taupymą iki paskutinio cento ten, kur gali sutrikti vandens tiekimas, net kalbos nėra, nes tai turėtų ilgalaikių padarinių. Kaimynai šiauriečiai puikiai supranta, kad monopolinė vandentvarkos infrastruktūra ne tam sukurta, kad būtų pumpuojami dividendai į savivaldybių biudžetus. Visada atsižvelgiama ir į socialinę atsakomybę.
Lietuvos vandentvarkos įmonės užsiima ir nuotekų tvarkymu – tad galima būtų pridėti ir dar keletą svarbių kriterijų. Pavyzdžiui, vertinti, kaip įmonės tvarkosi su aplinkosauginiais reikalavimais ar kaip taupo energiją. Tai ypač aktualu dabar, kai vis platesniu mastu ieškome būdų, kaip išvengti žalos gamtai ar bent ją sumažinti.
Nebūtina užsieninių patirčių taikyti aklai, tačiau poreikis įvairiapusiškam šio sektoriaus įmonių veiklos vertinimui – akivaizdus. Universalios metodikos sukūrimas ir taikymas leistų šalies vandentvarkos įmones lyginti tarpusavyje ir matyti detalesnį sektoriaus vaizdą.
Šiuo metu turime tik grynai ekonominius vertinimus, atliekamus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), kuri nustato, ar įmonė sveika finansiškai. Tačiau tokie vertinimai nepaliečia, pavyzdžiui, avaringumo rizikos ar socialinės įmonės atsakomybės. Šiai situacijai keisti, matyt, reiktų ir politinės valios.
Vandentvarkos įmonių efektyvumas dažnai matuojamas investicijomis į nuolat progresuojančias technologijas. Trumparegiams politikams gali atrodyti, kad tai – dar viena išlaidų eilutė, neleidžianti pasiekti aukšto pelningumo ar tik kelianti kainas vartotojams, tačiau investicijos į pažangą lemiamos lems geresnę paslaugų kokybę ateityje.
Šiuolaikinių vandentvarkos technologijų kūrėjai skiria vis daugiau dėmesio energijos ir žmogiškųjų išteklių taupymui. Siekiama, kad vandentvarkos įrenginiai naudotų kuo mažiau elektros – kovojama ne dėl kilovatų, o dėl jų šimtųjų dalių. Įrenginiai gaminami taip, kad juos pataisyti užtruktų kuo mažiau laiko ir tam prireiktų kuo mažiau darbo rankų. Gali susidaryti įspūdis, kad varžomasi dėl smulkmenų, tačiau per ilgą laikotarpį taip galima sutaupyti labai daug darbuotojų laiko, taigi, ir pinigų.
Tai tik vienas iš pavyzdžių, kad kartais reikia išleisti pinigus dabar, kad būtų sutaupoma ateityje. Juk šykštus moka dukart. Sutaupius dabar, po kelerių metų gyventojai vandenį pirktų kur kas brangiau, mat laiku nebuvo įsigyta efektyvesnė įranga.
Viešąsias paslaugas teikiančių įmonių veiklą galima vertinti daugybe kriterijų, o pinigai – tik vienas iš jų. Neturėtume joms taikyti lygiai tų pačių kriterijų kaip ir privačiam verslui. Valstybės bei savivaldybių valdomų vandentvarkos įmonių pelno vaikymasis bet kokiomis priemonėmis neužtikrins kokybiškos ir finansiškai tvarios paslaugos mums, tos paslaugos vartotojams. Tad ir toliau lauksime, kol VERT imsis kurti kompleksinę tokių įmonių vertinimo sistemą.
