Jis, kalbėdamas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos konferencijoje, pabrėžė, kad absoliučioje daugumoje rajonų savivaldybių nevystomi jokie nekilnojamojo turto (NT) projektai.
„Neturime skatinti būsto pirkimo ten, kur žmogų įkalinsime miestelyje, kur – verslas nesikuria, gimstamumas mažėja, ir vien dėl to, kad asmuo gavo valstybės paskatą, čia turi gyventi 10 metų. Rudenį planuojame ateiti su įstatymo pakeitimais, kad parama jaunoms šeimoms būtų tikslingesnė“, – sakė M.Šiurkus.
Lietuvos bankas (LB) taip pat turi pastabų minėtai paramai. LB nuomone, parama jaunoms šeimoms problemos ne sprendžia, o ją tik gilina: žmonės įstumiami į skolas, NT kainos auga, nes būsto tose teritorijose, kur jo ieško paramą gavusios jaunos šeimos, nėra, o atsiradus pirkėjui NT kaina ima kilti. „Esant ribotai pasiūlai paklausos skatinimas virsta infliacija“, – sakė Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, taip pat dalyvavęs konferencijoje, teigė, jog dabartinė valstybės schema taikoma būstui regionuose įsigyti, tačiau ne čia, o miestuose ir žiedinėse savivaldybėse menkiausias būsto įperkamumas.
„Šiandieninė būsto įsigijmo schema – netaikli ir remia ne tuos, kuriuos reikėtų“, – komentavo S.Gentvilas.
Priminsime, kad pagal dabar galiojančią tvarką jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje.
Jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, kurie yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) augina vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų amžiaus.
Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.
Remia ne tuos, kuriuos reikėtų
Konferencijoje ministras apskritai ragino pasvarstyti, ar protinga siekti 90 proc. būsto nuosavybės – toks rodiklis, jo teigimu, būdingas Lietuvai.
Lietuvoje trečdalis būstų neturi vandens klozetų. 70 proc. šalies pastatų energetiškai laikomi avariniais. Pusė Lietuvos gyventojų gyvena energetiniame skurde – daugiau nei 30 proc. pajamų išleidžia transportui, šildymui, elektrai. „Tai – signalas, kad Lietuvoje mes gyvename apleistame būste, – sakė S.Gentvilas. –
16 proc. Lietuvos piliečių yra pasiėmę būsto paskolas. O ką daryti su tais, kurie paskolos negali pasiimti? Kaip sugalvoti mechanizmą, kad 80 proc. gyventojų, kurie negali pasiimti būsto paskolų, persikraustytų į naują būstą su kitais standartais. Kokia forma tai bebūtų: nuomos rinka, municipalinis būstas ar kas kito.
Lietuvoje tik 0,8 proc. būsto – socialinis fondas. Paklausa egzistuoja, tačiau pasiūlos nebus, jei iš esmės neperžiūrėsime, kaip veikia savivalda, kaip paskatinti įperkamumą, nepergalvosime, ar tikrai reikia siekti 90 proc. būsto nuosavybės“.
S.Gentvilas aiškino, jog Lietuvai reikia persiorientuoti nuo nuosavo būsto turėjimo į nuomos rinką, į saugesnį nuomininko statusą, didesnę jo apsaugą. Anot ministro, valstybei reikia galvoti, kaip iš esmės išjudinti nuomos rinką. Esą valstybė turi susikoncentruoti į paklausos pusę. „Akcentus sudėliosime artimiausiais mėnesiais“, – žadėjo jis.
Jo teigimu, būstą prieinamesnį galėtų padaryti Seimui pateiktas Žemės įstatymo paketas, kuriame – ir žemės nuoma, vystymo aplinkybių prie apleistų ar sunykusių pastatų sutvarkymas, žemės mokesčių sumokėjimų etapizavimas. Tai leistų miestuose išjudinti objektus, kurie yra valstybinėje, bet ne aukciono būdu išnuomotoje žemėje.
Antrasis didysis pasiūlos faktorius, S.Gentvilo žodžiais tariant, turėtų būti Statybos įstatymas. Jis leistų pusmečiu sutrumpinti statybų leidimų išdavimo terminus.
Trečiasis veiksnys, kuris galėtų padidinti būsto įperkamumą – paskirčių peržiūra. „Matome, kad miestuose gyvenamasis būstas dažnai pasislepia po kitokiomis paskirtimis. Iki rudens ketinama pajudėti su šią temą liečiančiais projektais, – žadėjo ministras. –
Bet didysis postūmis būtų paklausos išjudinamas: kaip padaryti, kad atsirastų paklausa reikiamam standartui.
Mums reikėtų persiorientuoti nuo 90 proc. nuosavybės į tai, kas būdingiau Vakarų Europai – 50 proc. nuosavybės, o likę 50 proc. gyvena nuomojamame būste su tinkama socialine apsauga, su aiškiu infliaciniu mechanizmu, aiškiu mechanizmu, kas nuomą užtikrina“.
