Žirgai pasitiko ir nebeišleido – T. Barščio žirgyne dirbanti Aistė nusinešė į jį viską, ką išmoko

Šiuo metu 23 metų Aistė Šulskytė darbuojasi Alytaus rajone Balkasodžio kaime esančiame „Royal Horse Resort“ žirgyne, – tobulai žirgams sukurtoje vietoje, kuria pasirūpino verslininkas Tautvydas Barštys.

„Man teko perrašyti pameistrystės darbo sutartį. Dar liko metai žirgininkystės mokslų Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre Kaune, o aš esu pasirinkusi mokymąsi pameistrystės būdu.

Anksčiau buvau įsidarbinusi „Convivo“ laisvalaikio centro žirgyne Kauno rajone. Būdama pameistrė, jame turėjau puikius mokytojus.

Žirgyno savininkė buvo mano meistrė, ji man patikėdavo įvairius darbus, bet kartu labai daug žinių perdavė ir ten dirbantys, daug patirties turintys kolegos. Būdavo, prireikus konsultuodavausi su šėriku, prireikus – su jojimo treneriu, veterinarijos gydytoju.

Taigi atsidūriau tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Per dvejus savanoriavimo metus ir dar metus pameistrystės gavau didelės patirties. O dabar visa tai atsinešiau į naują žirgyną.

Vis dar kaupiu patirtį, bet šiuo metu labiau dirbu kaip raitelė, treniruoju jaunus žirgus. Juos reikia auginti, mokyti ir paruošti taip, kad galėtų dalyvauti varžybose“, – štai taip apie mokslus prakalbo pameistrė, žirgininkystės darbuotoja, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bakalaurė A.Šulskytė.

Aistei buvo 11 metų, kai kartu su drauge ji pradėjo lankyti Naisių žemaitukų žirgyną. Jis buvo netoli namų, – 10 kilometrų dviračiu, ir abu draugės iš Pakruojo rajone esančio Lygumų miestelio jau sukdavosi aplink arklius.

„Žemaitukai besimokantiems joti yra patys geriausi žirgai. Taigi žirgyne išmokome jojimo pagrindų, ir, kiek leido galimybės, sportavome – dalyvaudavome konkūrų varžybose.

Tame žirgyne aš ir užaugau – praleidau jame septynerius metus. Tai buvo ne tik sportas. Abi su drauge kasdien po pamokų skubėdavome į jį ne tik treniruotis, bet prižiūrėti žirgų.

Vasarą iš jo kojos apskritai neiškeldavome tol, kol jis būdavo atviras: žirgus vedžiojome, maudydavome,šerdavome, kuopdavome gardus, padėdavome auginti kumeliukus. Tai buvo mūsų savanorystė, kuri man paklojo žirgininkystės žinių pamatus“, – į praeitį grįžtelėjo Aistė.

A.Šulskytė buvo puiki mokinė, ir, baigusi mokyklą, ėmėsi studijuoti veterinariją Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

„Studijos buvo ir įdomios, ir labai sukios. Ne dėl to, kad buvo sunku mokytis, ėmiau abejoti savo pasirinkimu. Man labai trūko žirgų, kontakto su jais – prisilietimo prie jų. Todėl, pasitaikius progai, nesuabejojau. 2020-aisiais, po pirmojo semestro pasiėmiau akademines atostogas ir išvykau metams į Daniją.

Norėjau savo išbandyti nepatogioje situacijoje – pasitikrinti, ar man tikrai tinka žirgininkystė, ar geriau grįžus tęsti veterinarijos studijas“, – apie kelio link savo profesijos vingius pasakojo mergina.

Danijoje ji dirbo didžiulėse arklidės, kuriose prižiūrima apie 500 žirgų. Ten ji darė viską, ko tik prireikdavo: buvo veterinarijos gydytojų asistentė, dirbo kartu su raiteliais, šerdavo žirgus. Pireikus sėsdavo už traktoriaus vairo ir išvežiodavo pašarus.

„Gyvenau ten pat, kur ir dirbau, o grįžusi į Lietuvą pakeičiau studijas – tame pačiame universitete ėmiau studijuoti žmogaus ir gyvūnų sąveiką. Tai buvo tokios studijos, kuriose ypač daug ir žirgų terapijos, ir šunų terapijos teorijos mokslų.

Studijuodama kartu savanoriavau „Convivo“ žirgyne, o netrukus įsigijau ir savo žirgą Don Kichotą. O kad nebūtų visko „per mažai“, dar būdama universitete prieš metus įstojau ir į Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrą žirgininkystės darbuotojo profesijos. Štai taip atsirado ir pameistrystė“, – kalbėjo A.Šulskytė.

Taigi bakalauro diplomas – jau jos rankose, o profesinėje mokykloje dar liko metai mokslų.

Aistės gyvenimas dabar prisodrintas žirgų. Savo penkiametį žirgą Don Kichotą ji nusivežė į naująjį „Royal Horse Resort“ žirgyną, esantį Balkasodžio kaime. Ten pat ji dirba ir pameistre.

Įgyti žirgininkystės darbuotojo profesiją Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre gali kiekvienas nors kada nors svajojęs apie jojimą ant žirgo, amžiaus cenzas šioje profesijoje negalioja.

„Ši programa skirta susipažinti su žirgais iš esmės, nuo žirgo gimimo, jo auginimo iki verslo galimybių.

Besimokant įgyjama žinių, kaip įkurti savo žirgyną, jį valdyti, bendrauti su klientais ir dar daugeliu dalykų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Kuriantys Lietuvą. Pameistrystė“, yra sakiusi šio mokymo centro gyvūnų priežiūros skyriaus vedėja Gerda Švabienė.

Pasak G.Švabienės, mokantis žirgininkystės darbuotojo profesijos pameistrystė yra puikus pasirinkimas. Pameistriai žirgyne mato visą procesą, kaip organizuojama žirgyno veikla ir labai daug sužino to, ko jiems reikės savarankiškai dirbant.